Šiemet nemokamai plaukti mokysis per 13 tūkstančių antrokų

Šiais mokslo metais nemokamas programos „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ plaukimo pamokas galės lankyti apie 13,4 tūkst. antrokų – tam iš valstybės biudžeto skirta 760 tūkst. eurų. „Kiekvienam labai svarbu mokėti saugiai elgtis prie vandens ir vandenyje. Siekiame, kad programoje galėtų dalyvauti kuo daugiau Lietuvos vaikų, todėl nuosekliai didiname finansavimą šiam jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai vykdomam projektui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.

Nuo 2009 m. vykdoma mokymo plaukti programa šiemet pirmą kartą finansuojama kaip nacionalinė fizinio aktyvumo programa. Šiai naujai, Sporto įstatyme numatytai, fizinio aktyvumo skatinimo priemonei valstybės biudžeto lėšos skiriamos ketveriems metams. „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ šiemet skirta 760 tūkst. eurų, 2024 m. numatyta 772 tūkst. eurų, 2025 m. – 784 tūkst. eurų, o 2026 m. – 896 tūkst. eurų. Numatoma, kad per šį laikotarpį galimybė mokytis plaukti bus suteikta daugiau nei 56 tūkst. vaikų.

ŠMSM šiai programai skiriamos lėšos nuosekliai auga jau kelis metus iš eilės. 2020 m. ŠMSM šiai programai skyrė 170 tūkst. eurų ir finansavo apie 3500 mokinių plaukimo užsiėmimus; 2021 m. skirta beveik 430 tūkst. eurų – nemokamose plaukimo pamokose galėjo dalyvauti apie 8 tūkst. pradinukų. Praėjusiais mokslo metais projekte „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ dalyvavo 10 tūkst. vaikų – tam skirti 560 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Nuo 2009 metų ši programa išaugo nuo 1 tūkst. dalyvių per metus iki daugiau nei 10 tūkst.

Nemokamuose užsiėmimuose pradinukai mokosi išsilaikyti ant vandens, plaukti skirtingais plaukimo būdais, pasinerti po vandeniu, įgyja teorinių saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens žinių ir praktinių įgūdžių. Vaikus plaukti baseinuose moko plaukimo treneriai, turintys ne mažesnę nei 2 metų mokymo plaukti patirtį. Plaukimo pamokas finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, programos vykdymo konkursą laimėjusi asociacija LTU Aquatics bei projekte dalyvaujančios savivaldybės. Programoje dalyvauja 33 savivaldybės, plaukimo programa vyks 35 baseinuose.

Ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Taip pat skaitykite