Šiaudinių sodų rišimo tradicijai – UNESCO pripažinimas

UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Toks sprendimas priimtas Botsvanoje vykstančioje Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto sesijoje.

Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas džiaugiasi, kad ši mūsų unikali tradicija tapo visuotinai pripažinta vertybe: „Tai yra nors ir sena, bet šiandien itin gyva, gyvybinga tradicija, perduodama iš kartos į kartą, vienijanti skirtingas bendruomenes ir burianti įvairių kartų meistrus. Šiaudinių sodų rišimo tradicija įgyja vis didesnį aktualumą, įtraukia vis daugiau jos saugotojų, perėmėjų bei vartotojų. Dalis mūsų visuomenės šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip kultūrinės tapatybės ženklą, o menininkai – netgi kaip įkvėpimo šaltinį.“

Šiaudinių sodų tradicijos nominacinės bylos rengimo procesą koordinavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras, konsultuojant Kultūros ministerijai. Darbo grupėje dalyvavo šio centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“, vienijančios sodų rišėjas, nariai. Beje, paraiškos rengimo procesas paskatino įsteigti pastarąją asociaciją.

2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, miestu, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę, simbolizuoja visatos modelį, tad siejami su gyvenimo gerove, apsauga. Neretai šiaudiniai sodai tampa neatsiejama tradicinio medinio būsto interjero dalimi, teikiančia tapatybės ir tęstinumo pojūtį. Šiandien šiaudinių sodų rišėjai dirba įvairiose Lietuvos savivaldybėse, tačiau daugiausia sodų meistrų susitelkę Vilniuje ir Vilniaus rajone. Daug kitų „sodininkų“ gyvena Šiaurės rytų Lietuvoje – Aukštaitijoje, ypač Utenos, Jonavos, Anykščių, Biržų, Ukmergės, Švenčionių, Rokiškio, Kupiškio rajonuose.

Šiaudinių sodų tradicija atvira visiems – kiekvienas gali mokytis ir susiverti sodą ar mažytį jo modelį. Kaip socialinė praktika, sodų rišimas skatina bendradarbiavimą, pagarbą kūrybingumui bei kultūrinei įvairovei. Ši tradicija rišėjams svarbi ir dėl to, kad lavina kūrybiškumą. Rišant sodus šeimoje, bendruomenėje stiprinami kelių kartų šeiminiai ryšiai, mokomasi darnaus kolektyvinio darbo.

Šiemet, minint UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos dvidešimtmetį, buvo nutarta kasmet spalio 17-ąją minėti kaip Tarptautinę nematerialaus kultūros paveldo dieną. Lietuva, kaip viena pirmųjų prie konvencijos prisijungusių šalių, dar prieš oficialios minėtinos dienos paskelbimą konvencijos dvidešimtmetį paminėjo įvairiais su nematerialiuoju kultūros paveldu susijusiais renginiais.

Anksčiau į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos trys mūsų šalyje puoselėjamos vertybės – dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse, sutartinės – lietuvių polifoninės dainos ir kryždirbystė bei jos simbolika Lietuvoje. Šiuo metu Kultūros ministerija rengia pastarųjų dviejų vertybių išsaugojimo veiksmų planus, kuriuose numatoma koordinuoti įvairių įstaigų ir institucijų vykdomas priemones, skirtas kryždirbystės ir sutartinių gyvybingumui užtikrinti.

Lietuvos delegacija, dėkodama už tradicijos įvertinimą, įteikė ambasadoriui, Botsvanos nuolatiniam atstovui prie UNESCO ir šios sesijos pirmininkui J. E. Mustq Moorad žinomų Lietuvos sodų rišėjų Vidos Sniečkuvienės ir Linos Žaliauskienės vizito metu surištą sodą – kaip taikos, harmonijos ir skalsos linkėjimą. J. E. Mustq Moorad ketina šį sodą perduoti Botsvanos Prezidentui.

Kultūros min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena

2025-02-16, Šilutė  10.00 val. šv. Mišios už Tėvynę Lietuvą Po šv. Mišių  mišraus vokalinio ansamblio „Vox Libri“ muzikinė dovana Lietuvai Šilutės  Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Katalikų bažnyčios g. 1 11.00 val. Lietuvos gimtadienis mažiesiems Šilutės Hugo Šojaus muziejuje Linksmybės su Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriais, kūrybinės dirbtuvės, istoriniai žaidimai, veidų piešimas, nemokamas muziejaus lankymas, saldžios staigmenos. Hugo Šojaus muziejuje, Lietuvininkų g. 4    11.00 val. šaulio amunicijos ir Lietuvos kariuomenės ekipuotės ir ginklų paroda Aikštėje prie Šilutės kultūros centro, Lietuvininkų g. 6

Šaltukas spaus ir dieną, ir naktį

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Vasario 10 d., pirmadienį, naktį kritulių tikimybė maža. Vėjas silpnas. Temperatūra 4-9, kai kur iki 11 laipsnių šalčio. Dieną be žymesnių kritulių. Vėjas rytų, šiaurės rytų, 5-10 m/s. Temperatūra 0-5 laipsniai šalčio. Vasario 11 d., antradienį, kritulių nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną rytų, pietryčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 5-10, dieną – 0-5 laipsniai šalčio. Vasario 12 d., trečiadienį, be kritulių. Vėjas rytų, pietryčių, 4-9 m/s. Temperatūra naktį bus 7-12, Kuršių nerijoje –

Neblaivus vairavo mopedą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 8 d. rytą Užlaukės k., Gardamo sen., buvo įsibrauta į moteriai priklausantį jūrinį konteinerį ir apgadinti ten buvę daiktai. Nuostolis 900 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 8 d. pavakare Šilutėje neblaivus (2,64 prom.) vyras, gim. 1971 m., vairavo mopedą ,,Yiben YB5OQT-3“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 8 d. rytą mobilaus namelio viduje Pavasario 4-ajame tak., Šilutėje, rastas vyro, gim. 1986 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Kaip nišiniai kvepalai keičiasi ant odos? Kvapų evoliucija per dieną

kvepalai

Kvepalai – tai gyvas, nuolat kintantis kūrinys. Jie niekada nekvepia taip pat visą dieną, nes jų sudedamosios dalys reaguoja su kūno temperatūra, drėgme ir natūraliu odos kvapu. Tai reiškia, kad užpurškus kvapą ryte, vakare jis gali būti visiškai kitoks nei pradžioje. Kartais žmonės nustemba, kodėl tas pats aromatas ant draugo ar pažįstamo odos kvepia vienaip, o ant jų – visiškai kitaip. Taip yra dėl mūsų odos chemijos, kuri veikia kvapo evoliuciją ir jo išliekamumą. Kartais gali atrodyti, kad kvepalai išgaruoja

Taip pat skaitykite