Balandžio 1-oji vadinama Juokų arba melagių diena. Tad rytoj, penktadienį, smagūs pokštai galėtų paįvairinti kasdienybę. Žinoma, su saiku ir ribomis.

Anot „Vikipedijos“, manoma, kad šią šventę sugalvojo prancūzai. Bet dar senovės romėnai šventė Kvailių dieną. Panašiai linksmintasi ir Indijoje, tačiau ne balandžio pirmąją, o paskutinę kovo dieną.

Yra legenda, kad vienas senovės valdovas kažkada paskelbė šventę po visus pašiurpinusio žemės drebėjimo. Tada jam virėjai iškepė labai skanią žuvį. Po metų valdovas pareikalavo lygiai tokios paties žuvies. Vargšai virėjai tokios žuvies nebegavo. Tad bijodami valdovo pykčio atnešė kitą, labai panašią. Nors valdovas ir suprato, kad jį bando apgauti, tačiau nesupyko, o ėmė juoktis.

Išdaigų ir juoko diena nuo seno yra minima ir Lietuvoje. Seniau melagio arba šido diena buvo siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės tiems metams būrimu. Manyta, kad, jeigu tą dieną nieko neapgausi, tau bus nelaimingi metai. Užtat tądien visi verčiasi per galvą stengdamiesi sugalvoti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apgauti savo draugą ar giminaitį. Balandžio 1-ąją galima meluoti kiek tik leidžia laki fantazija ir nesulaukti jokių priekaištų. Be to, tai užtikrina sėkmę visiems ateinantiems metams.

Esama įdomybių, sietinų su Juokų ir melagių diena. Esą ji švenčiama nuo XIX amžiaus Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje. Nė vienoje šalyje melagių diena nėra paskelbta valstybine švente. Ši diena minima krečiant linksmus pokštus, daug juokaujant ir bandant nepiktai apgauti vienas kitą.

Pirmą kartą balandžio pirmosios pokštai ir kvailystės buvo aprašyti G. Chaucerio apsakymų rinkinyje „Kenterberio pasakojimai“ (1392 m.). 

JAV juokauti ir meluoti galima visą dieną, tačiau Naujoje Zelandijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje ir PAR melų juokai geriausi iki 12 val., nes tuos, kurie ir vėliau meluoja, vadina balandžio kvailiais…

Nuo 2004 metų anglakalbėse šalyse balandžio pirmąją pradėta minėta iškastinio kuro melagių diena, per kurią organizuojamos demonstracijos prieš iškastinio kuro naudojimą kaip energijos šaltinį.

Senovės Romoje balandžio pirmąją buvo švenčiama meilės deivei Venerai skirta šventė Veneralija.

Linksmas balandžio pirmosios pokštas su žuvytėmis. Įsivaizduokite, kaip nustebs žmogus, pravėręs savo darbo stalčių ir pamatęs jame plaukiojančią auksinę žuvelę? Kaip tai padaryti? Išimti visus daiktus iš stalčiaus ir iškloti storesnio plastiko plėvele, pripilti vandens ir įleisti žuvelę. Uždaryti stalčių ir laukti, kol ateis kolega. Tuomet stebėti jo reakciją, kai jis atidarys stalčių ir išvys vietoj svarbių dokumentų plaukiojančią žuvį…

Į indą, kuriama paprastai laikomas vanduo, galima pripilti ne vandens, o kito skaidraus, gaiviojo gėrimo. Daugelis tikriausiai maloniai nustebs, pajutę, kad vanduo tapo malonesnio ir saldesnio skonio.

MMXXII – III – XXXI