Šį rudenį minime lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-metį

1988 metų lapkričio 18 dieną Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – tuometė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Simboliška, kad tą pačią dieną buvo sugrąžinti ir kiti valstybingumo simboliai – trispalvė ir „Tautiška giesmė“.

Lietuvių kalba valstybine pirmą kartą paskelbta prieš šimtmetį – 1922-ųjų Konstitucijoje, antrą kartą – praėjus 66-eriems metams. Tuo metu tai buvo neįtikėtinas įvykis – dar neatkūrus nepriklausomos valstybės, kalba jau įteisinama kaip valstybinė.

Iki tol nueitas ilgas kelias, kurio pradžia – gausiuose susirinkimuose, mitinguose išreikštas žmonių troškimas savo krašte turėti savo kalbą, ją išvaduoti iš rusų kalbos šešėlio. Nesibaigiantys masiniai mitingai ir žmonių užsidegimas valdžios atstovus privertė paisyti tautos lūkesčių ir reikalavimų.

Prasidėjo naujas valstybės gyvavimo laikotarpis: laukė daug darbų, atsivėrė platus veiklos laukas visiems, buvo sudėti svarbūs teisiniai pagrindai. Per pirmuosius 10 mūsų Tėvynės laisvės metų lietuvių kalba atsitiesė ir atgavo savo teises.

Lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-mečio proga Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, bendradarbiaudamos su Kultūros ministerija, Seimo lankytojų centre rengia istorinių fotografijų parodą. Jau surengtas nuotolinis forumas „Ar kalba atliepia nūdienos poreikius?“. Renginiai organizuojami Rokiškyje, Marijampolėje ir Visagine, specialiai šia proga sukurtas dokumentinis filmas „Išsaugojome kalbą“. Rengiama diskusija „(Ne)reikalinga lietuvių kalba“. Sukaktis bus minima ir Lietuvos Respublikos Seime – čia vyks renginys „Kartu kalboje ir valstybėje“.

Valstybinės kalbos inspekcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Susirgimų gripu vis daugėja

gripas

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje sergamumas gripu išaugo trigubai. Daugiausiai serga vaikai. Sergamumas COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) taip pat padidėjo.  Tad šiuo metu labai svarbu prisiminti ir laikytis prevencinių priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo bei skiepytis nuo gripo ir COVID-19. Ypač svarbu pajutus simptomus nesilankyti žmonių susibūrimuose, neiti į darbą, ugdymo įstaigas, kad neplatintume virusų ir neužkrėstume kitų. Lietuvoje gruodžio 1-7 d. bendras sergamumo gripu,

Šilutėje išdaužė prekybos centro durų stiklus

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Gruodžio 6 d. ankstų rytą Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, nenustatytas asmuo sukėlė fizinį skausmą neblaiviam (2,03 prom.) vyrui, gim. 1990 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gruodžio 6 d. prieš vidurnaktį Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, neblaivus (2,35 prom.) vaikinas, gim. 2000 m., ir dar vienas nenustatytas asmuo išdaužė prekybos centro pagrindinių įėjimo durų stiklus, o patekę į vidų išdaužė vidinių durų stiklus. Tokiais veiksmais asmenys pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Penki keliai po pensijų reformos. Kurį pasirinkti?

pensijos

Nuo 2026 m. II pensijų pakopos reforma dalyviams atvers kelias naujas galimybes, kurios leis apsispręsti, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis. Nors pensijų reforma suteikia lankstumo, skubėti priimti sprendimo nereikėtų, mat jis gali turėti ilgalaikių pasekmių. Apie tai, kokie sprendimo keliai atsivers ir ką būtina įvertinti prieš pasirenkant, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Prieš priimant sprendimą stabdyti kaupimą ar atsiimti pensijų fonde sukauptas lėšas, pirmiausiai reikėtų neskubėti ir gerai įsivertinti visas turimas galimybes. „Reformos „langas“, bus atviras iki pat

Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

techninės apžiūros

Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų  automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, o didžiąją dalį avarijų lemia pačių vairuotojų elgesys, orų sąlygos, o ne transporto priemonių amžius ar techninės charakteristikos“, – sako susisiekimo ministras J. Taminskas. Nors

Taip pat skaitykite