Šeštą kartą suskambo „Tautiška giesmė“

Sekmadienį, minėdami Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – visi lietuviai 21 valandą giedojo šalies himną. Tuo pačiu metu su gyvenančiais Lietuvoje giedojo tautiečiai, išsibarstę po visą pasaulį. Pirmą kartą vieningai himnas giedotas prieš 6-erius metus, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Užtraukė giesmę.

Šilutėje
Šilutiškiai tradiciškai rinkosi prie Kultūros ir pramogų centro. Susirinko kaip niekad daug. Vieni įveikdami vasaros karštį atėjo pėsčiomis, kiti atmynė dviračiais, iš toliau atvažiavo automobiliais, o šilutiškiai Artūras Šiaulys ir Eligijus Titas – su motociklais „Harley Davidson“. Pakalbinta garbaus amžiaus šilutiškė Apolina Urbonavičienė atviravo, kad jos balsas gal ir nėra pats skambiausias, tačiau ji kasmet ateina giedoti himno. Pasakoja, kad ji dar jaunystėje atvyko į Šilutę iš gretimo Šilalės rajono. Apsigyveno ir tarsi įaugo į Šilutę, jaučiasi esanti tikra šilutiškė. Senolė rankose spaudė rugių varpų puokštę, išmargintą trispalvės spalvomis. Tokių puokščių su tautine atributika atėjusiems dovanojo Šilutės kultūros ir pramogų centro darbuotojos. Šventinę puokštę įteikė ir keturmetei Emilijai, atmynusiai dviratuku. Emilija dar neištaria „r“ raidės, tačiau žino, kad jos mama šioje pilietinėje akcijoje dalyvauja jau 6 kartą, o pati Emilija prisipažįsta giedosianti tik pirmą kartą. Tarp susirinkusiųjų giedoti himną netrūko ir Mindaugų.
Liepos 6-oji paskelbta Tautinio kostiumo diena. Lietuviai visame pasaulyje kviečiami giedoti „Tautišką giesmę“, pasipuošę tautiniu kostiumu. Ir šilutiškė Antanina Rudminienė atėjo pasidabinusi tautiniu apdaru. „Tautinius kostiumus pasisiuvome, kai buvome susibūrę į tremtinių ansamblį. Dabar jau daugeliui dainininkų dainuoti per sunku, iširome, o kostiumai liko. Jais puošiamės per šventes“, – sako ponia Antanina Rudminienė. Beje, minioje taip pasipuošusių būta ir daugiau. Susirinkusius pasveikino Šilutės meno mokyklos violončelininkų ansamblis, vadovaujamas mokytojo Ričardo Paškausko. Artėjant 21 val. giedoti Lietuvos himną vienas šalia kito stojo ir garbaus amžiaus sulaukusieji, ir jaunimo atstovai, ir patys mažiausi piliečiai. Drauge giedojo rajono Tarybos nariai, kaip ir kasmet, – Šilutės parapijos klebonas Jonas Bučinskas.

„Prie baznycios‘ – suskambo „Tautiška giemsė“ prie Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Švėkšnoje
Internetinis tinklapis „Švėkšnos naujienos“ rašo, kad šventės dieną prie kai kurių miestelio namų plevėsavo ne tik tradicinė Lietuvos trispalvė, bet ir istorinė Lietuvos vėliava, kurioje raudoname fone pavaizduotas šarvuotas raitelis ant balto žirgo. Vakare, gerokai prieš 21 valandą, švėkšniškiai rinkosi tradicinėje vietoje, prie bažnyčios. Aikštėje prie bažnyčios plevėsavo Lietuvos Respublikos, Žemaitijos ir Švėkšnos vėliavos. Neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriaus nariai aikštę papuošė nauju akcentu – degančiomis žvakelėmis išrašė žodį „LIETUVA“. Švėkšnos seniūnas Seniūnas Alfonsas Šeputis, atvykęs giedoti Lietuvos himno, buvo vienas iš daugelio, pasipuošusių tautiniais kostiumais. „Šiemet susikūręs neįgaliųjų ansamblis, vadovaujamas Jurgitos Rumšienės, užvedė, mes visi pritardami rankas pridėję prie širdies traukėme „Tautišką giesmę“. Gražiai nuskambėjo. Mūsų būryje buvo varduvininkas – Mindaugas Bočkus, ūkininkaujantis Končaičių kaime. Pagerbėme jį. Ilgametis Švėkšnos parapijos klebonas, prelatas Petras Stukas varduvininką papuošė ąžuolo vainiku, sugiedojome „Ilgiausių metų“. Dar padainavome tautinių dainų“, – dalijosi įspūdžiais pakalbintas seniūnas Alfonsas Šeputis.

„Tautiška giemsė“ suskambo Pagėgiuose.
Kristinos Šimkonės nuotr.

Rusnėje, Juknaičiuose, Kintuose – kitose rajono vietovėse
Rusniškiai „Tautišką giesmę“ traukė prie Salos etnokultūros ir informacijos centro. Pusvalandžiu anksčiau atvykęs Petkų šeimos ansamblis „Vita“ padainavo dainų, o 21 valandą užtraukė „Tautišką giesmę“, kurią giedojo ir visi susirinkę. Apie tautinį kostiumą papasakojo ir jį pristatė Rusnės etnografinio ansamblio vadovė Dalia Kubilienė.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė telefonu „Pamariui“ papasakojo, kad Valstybės dienos išvakarėse rusniškiai surengė tinklinio varžybas. Karštos kovos užvirė tarp 5 komandų. Laimėtoja pripažinta panevėžiečių komanda. Beje, seniūnė D. Drobnienė užsiminė, kad šios komandos nariai jau kuriasi Rusnėje ir laukia, kada bus pakrikštyti rusniškiais.
„Tautišką giesmę“ giedoti susirinko juknaitiškiai. „Užvedė Juknaičių vokalinis moterų ansamblis „Vėjūnė“, prisijungė visas gražus būrys“, – pasakojo Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė.
Kintų Vydūno kultūros centro kiemelyje rinkosi miestelio bendruomenės tarybos nariai su savo šeimomis, pasidabinę tautine atributika. „Neturime dainuojančio kolektyvo, todėl giesmę traukėme patys. Žinau, kad daug kintiškių giedojo savo namuose“, – telefonu sakė Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė.
„Tautišką giesmę“ giedoti kviesta kartu ar pavieniui – kur bebūtume. Šilutės rajono ambasadoriai „Tautišką giesmę“ traukė kartu su visais jubiliejinės Dainų šventės dalyviais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Netrūko giedotojų, pasipuošusių tautiniu kostiumu.

Mažieji „Tautiškos giesmės“ giedotojai.

81-erius metus skaičiuojanti šilutiškė A. Urbonavičienė kasmet ateina giedoti.

Šilutės meno mokyklos violončelininkų ansamblis.

Mažoji šilutiškė Emilija.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite