Šeštą kartą suskambo „Tautiška giesmė“

Sekmadienį, minėdami Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – visi lietuviai 21 valandą giedojo šalies himną. Tuo pačiu metu su gyvenančiais Lietuvoje giedojo tautiečiai, išsibarstę po visą pasaulį. Pirmą kartą vieningai himnas giedotas prieš 6-erius metus, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Užtraukė giesmę.

Šilutėje
Šilutiškiai tradiciškai rinkosi prie Kultūros ir pramogų centro. Susirinko kaip niekad daug. Vieni įveikdami vasaros karštį atėjo pėsčiomis, kiti atmynė dviračiais, iš toliau atvažiavo automobiliais, o šilutiškiai Artūras Šiaulys ir Eligijus Titas – su motociklais „Harley Davidson“. Pakalbinta garbaus amžiaus šilutiškė Apolina Urbonavičienė atviravo, kad jos balsas gal ir nėra pats skambiausias, tačiau ji kasmet ateina giedoti himno. Pasakoja, kad ji dar jaunystėje atvyko į Šilutę iš gretimo Šilalės rajono. Apsigyveno ir tarsi įaugo į Šilutę, jaučiasi esanti tikra šilutiškė. Senolė rankose spaudė rugių varpų puokštę, išmargintą trispalvės spalvomis. Tokių puokščių su tautine atributika atėjusiems dovanojo Šilutės kultūros ir pramogų centro darbuotojos. Šventinę puokštę įteikė ir keturmetei Emilijai, atmynusiai dviratuku. Emilija dar neištaria „r“ raidės, tačiau žino, kad jos mama šioje pilietinėje akcijoje dalyvauja jau 6 kartą, o pati Emilija prisipažįsta giedosianti tik pirmą kartą. Tarp susirinkusiųjų giedoti himną netrūko ir Mindaugų.
Liepos 6-oji paskelbta Tautinio kostiumo diena. Lietuviai visame pasaulyje kviečiami giedoti „Tautišką giesmę“, pasipuošę tautiniu kostiumu. Ir šilutiškė Antanina Rudminienė atėjo pasidabinusi tautiniu apdaru. „Tautinius kostiumus pasisiuvome, kai buvome susibūrę į tremtinių ansamblį. Dabar jau daugeliui dainininkų dainuoti per sunku, iširome, o kostiumai liko. Jais puošiamės per šventes“, – sako ponia Antanina Rudminienė. Beje, minioje taip pasipuošusių būta ir daugiau. Susirinkusius pasveikino Šilutės meno mokyklos violončelininkų ansamblis, vadovaujamas mokytojo Ričardo Paškausko. Artėjant 21 val. giedoti Lietuvos himną vienas šalia kito stojo ir garbaus amžiaus sulaukusieji, ir jaunimo atstovai, ir patys mažiausi piliečiai. Drauge giedojo rajono Tarybos nariai, kaip ir kasmet, – Šilutės parapijos klebonas Jonas Bučinskas.

„Prie baznycios‘ – suskambo „Tautiška giemsė“ prie Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Švėkšnoje
Internetinis tinklapis „Švėkšnos naujienos“ rašo, kad šventės dieną prie kai kurių miestelio namų plevėsavo ne tik tradicinė Lietuvos trispalvė, bet ir istorinė Lietuvos vėliava, kurioje raudoname fone pavaizduotas šarvuotas raitelis ant balto žirgo. Vakare, gerokai prieš 21 valandą, švėkšniškiai rinkosi tradicinėje vietoje, prie bažnyčios. Aikštėje prie bažnyčios plevėsavo Lietuvos Respublikos, Žemaitijos ir Švėkšnos vėliavos. Neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriaus nariai aikštę papuošė nauju akcentu – degančiomis žvakelėmis išrašė žodį „LIETUVA“. Švėkšnos seniūnas Seniūnas Alfonsas Šeputis, atvykęs giedoti Lietuvos himno, buvo vienas iš daugelio, pasipuošusių tautiniais kostiumais. „Šiemet susikūręs neįgaliųjų ansamblis, vadovaujamas Jurgitos Rumšienės, užvedė, mes visi pritardami rankas pridėję prie širdies traukėme „Tautišką giesmę“. Gražiai nuskambėjo. Mūsų būryje buvo varduvininkas – Mindaugas Bočkus, ūkininkaujantis Končaičių kaime. Pagerbėme jį. Ilgametis Švėkšnos parapijos klebonas, prelatas Petras Stukas varduvininką papuošė ąžuolo vainiku, sugiedojome „Ilgiausių metų“. Dar padainavome tautinių dainų“, – dalijosi įspūdžiais pakalbintas seniūnas Alfonsas Šeputis.

„Tautiška giemsė“ suskambo Pagėgiuose.
Kristinos Šimkonės nuotr.

Rusnėje, Juknaičiuose, Kintuose – kitose rajono vietovėse
Rusniškiai „Tautišką giesmę“ traukė prie Salos etnokultūros ir informacijos centro. Pusvalandžiu anksčiau atvykęs Petkų šeimos ansamblis „Vita“ padainavo dainų, o 21 valandą užtraukė „Tautišką giesmę“, kurią giedojo ir visi susirinkę. Apie tautinį kostiumą papasakojo ir jį pristatė Rusnės etnografinio ansamblio vadovė Dalia Kubilienė.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė telefonu „Pamariui“ papasakojo, kad Valstybės dienos išvakarėse rusniškiai surengė tinklinio varžybas. Karštos kovos užvirė tarp 5 komandų. Laimėtoja pripažinta panevėžiečių komanda. Beje, seniūnė D. Drobnienė užsiminė, kad šios komandos nariai jau kuriasi Rusnėje ir laukia, kada bus pakrikštyti rusniškiais.
„Tautišką giesmę“ giedoti susirinko juknaitiškiai. „Užvedė Juknaičių vokalinis moterų ansamblis „Vėjūnė“, prisijungė visas gražus būrys“, – pasakojo Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė.
Kintų Vydūno kultūros centro kiemelyje rinkosi miestelio bendruomenės tarybos nariai su savo šeimomis, pasidabinę tautine atributika. „Neturime dainuojančio kolektyvo, todėl giesmę traukėme patys. Žinau, kad daug kintiškių giedojo savo namuose“, – telefonu sakė Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė.
„Tautišką giesmę“ giedoti kviesta kartu ar pavieniui – kur bebūtume. Šilutės rajono ambasadoriai „Tautišką giesmę“ traukė kartu su visais jubiliejinės Dainų šventės dalyviais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Netrūko giedotojų, pasipuošusių tautiniu kostiumu.

Mažieji „Tautiškos giesmės“ giedotojai.

81-erius metus skaičiuojanti šilutiškė A. Urbonavičienė kasmet ateina giedoti.

Šilutės meno mokyklos violončelininkų ansamblis.

Mažoji šilutiškė Emilija.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite