Sertifikuoti du nauji Kultūros keliai Lietuvoje
Birželio 9 d. KPD Kultūros kelių Lietuvoje lygmens nustatymo ir sertifikavimo paraiškų vertinimo ekspertų komisija sertifikavo regioninio lygmens Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią ir nacionalinio lygmens Pilių ir dvarų kultūros kelią.
Justino Marcinkevičiaus kelias
Ekspertų komisija teigiamai įvertino Justino Marcinkevičiaus kultūros kelio paraišką, kurią pateikė Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka. Ekspertai taip pat pritarė kelio operatorių išsikeltam tikslui per trejus metus siekti tapti nacionaliniu kultūros keliu. Komisija pažymėjo, kad projekto komanda yra surinkusi gausią istorinę medžiagą, kuri pateikiama patogioje naudoti ir pritaikytoje įvairioms naudotojų grupėms kultūros kelio interneto svetainėje: https://www.justinomarcinkeviciauskeliu.lt/
Justino Marcinkevičiaus kelias – unikalus tarpinstitucinio bendradarbiavimo projektas, kuriantis ir populiarinantis su išskirtinės svarbos poeto Justino Marcinkevičiaus asmenybe susijusią kultūrinę kelionę.
Šio kultūros kelio unikalumas slypi ne tik jo maršrute ar lankytinose vietose, bet ir pačioje kelio esmėje – viskas šiame kelyje kalba poeto žodžiais. Tai vienintelis toks Kultūros kelias Lietuvoje, kur kiekvienas lankomas taškas – tai ne tik vieta žemėlapyje, bet ir gyvas Justino Marcinkevičiaus kūrybos atspindys.
Justino Marcinkevičiaus kelias – nuolatinis kultūros, istorijos, gamtos paveldo objektų maršrutas, kurį sudaro: stacionarios kultūros, švietimo, mokslo, religinės įstaigos, visuomeninės organizacijos (bibliotekos, muziejai, bažnyčios, gimnazija, teatras, universitetas, skulptūrų parkas, Mokslų akademija, Rašytojų sąjunga); lankytini objektai, kurių lankymas nepriklauso nuo darbo valandų (gimtoji sodyba, paminklinis akmuo, gamtos paminklai (piliakalniai, atodanga, Nemuno salos), paminklai, parkai, aikštės, kapinės); kultūros kelio partneriai (bibliotekos, muziejai, turizmo informacijos centrai).
Tai unikali kelionė, atskleidžianti vietovių paveldą, jų istorijas ir ryšį su dabartimi, įtraukianti lankytojus į prasmingą pažintį su literatūra, istorija, gamta, kultūra. Kultūros kelias yra patogiai pasiekiamas turistams ir pritaikytas tvariam naudojimui.
Justino Marcinkevičiaus kūrybos kelią sudaro memorialinių objektų, atminimą įprasminančių ženklų, gyvenimą ir kūrybą menančių vietovių visuma, sujungiant objektus ir pagal gyventą laiką, ir pagal kūrybos atspindžius šiuos objektuose.
Pilių ir dvarų kultūros kelias
Antroje posėdžio dalyje buvo svarstyta Vilniaus dailės akademijos pateikta paraiška sertifikuoti Pilių ir dvarų kultūros kelią ir nustatyti jo lygmenį. Du posėdyje dalyvavę komisijos ekspertai siūlė Pilių ir dvarų kultūros keliui suteikti regioninį lygmenį. Likusioji posėdyje dalyvavusi dauguma (6) liko prie nuomonės sertifikuoti nacionalinį Kultūros kelio lygmenį Lietuvoje.
Organizatorių paraiškoje rašoma, kad kelias, nusidriekęs per keturias savivaldybes ir tris apskritis tarp Kauno ir Jurbarko, yra vienas svarbiausių pilių ir dvarų kultūrinio turizmo maršrutų Lietuvoje.
Kelias jungia 15 skirtingų epochų (gotikos, renesanso, baroko, klasicizmo, romantizmo, istorizmo) – ir medžiagiškumo (medžio, mūro) objektus Panemunės regione. Gotiką reprezentuoja Kauno pilis, renesansą – Raudondvario ir Panemunės pilys, baroko fragmentai atpažįstami Žemojoje Panemunėje, klasicizmas – Veliuonoje, Aukštojoje Fredoje, Ilguvoje, Jurbarke, Kriūkuose ir Kiduliuose, romantizmą išraiškingai reprezentuoja Belvederio dvaro rūmai, o istorizmą – Raudonė, Kaimelis, Zypliai ir Gelgaudiškis.
Šis maršrutas reprezentuoja Lietuvos didikų kultūros palikimą, dvaro architektūros raidą ir Nemuno kraštovaizdžio istorinę reikšmę. Jau XIX a. keliautojai upe, pvz. Vladislovas Sirokomlė, aprašė apylinkių pilis ir dvarus. XIX a. nutiesus kelią Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda šiuo maršrutu buvo galima patogiai keliauti ir sausuma. Keliautojų įspūdžiai užfiksuoti ne viename dailės kūrinyje (pvz. N. Orda, E. Andrioli).
Kelias yra aktualus dvarų kultūros tyrimų ir sklaidos lauke – jame veikia dviejų universitetų (VDA ir VDU) padaliniai, 4 muziejai, 3 meno galerijos. Šios institucijos aktyviai rengia su dvarų kultūra susijusias parodas, renginius edukacijas. Taip pat, šis maršrutas pritaikytas kultūriniam turizmui – pilyse ir dvaruose veikia 4 apgyvendinimo įstaigos ir tiek pat maitinimo vietų.
Ekspertų nuomone, kultūros kelias turi didelį potencialą, tačiau norint jį realizuoti, būtina tikslingai plėtoti partnerystes ir bendradarbiavimą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu.
Plačiau susipažinti su Pilių ir dvarų kultūros keliu galima oficialioje svetainėje: https://www.piliudvarukelias.lt/
Pagal Kultūros paveldo dep. inf.