Sergantiems lėtinėmis ligomis padės gyvensenos medicinos specialistas

Didinant sveikatos paslaugų prieinamumą, nuosekliai į šeimos gydytojo komandą įtraukiami specialistai, kurie savo kompetencijomis gali padėti šeimos gydytojams sėkmingai valdyti gydymo procesą. Vieni specialistai, tokie kaip slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti, pacientams jau įprasti, tačiau esama ir mažiau girdėtų. Vienas iš tokių – gyvensenos medicinos specialistas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškina, kokiose situacijose šie specialistai naudingi ir reikalingi pacientams, ir kaip vyksta jų bendradarbiavimas su šeimos gydytojais.

Gyvensenos medicinos specialistas savarankiškai vertina lėtinėmis ligomis sergančių pacientų rizikos faktorius, rekomenduoja ir moko sveikos gyvensenos principų, geresnio lėtinio ligų valdymo. Lietuvos gyvensenos medicinos asociacijos vadovė Ieva Kauneckė pasakoja, kad retas pacientas yra girdėjęs apie gyvensenos medicinos specialistą, o jei girdėjęs – painioja jį su dietologu.

„Dėl to ir tikisi tik mitybos rekomendacijų, o ne individualaus požiūrio į kiekvieną pacientą. Gyvensenos medicinos specialistai pasiruošę išklausyti ir įsigilinti į individualią paciento situaciją. Konsultacijų metu jis informuoja pacientą apie esamą sveikatos būklę bei nuo asmens elgesio priklausančius sveikatos padarinius, pasitelkdamas motyvavimo ir aktyvaus įtraukimo metodus, įgalina asmenį įsivertinti savo gyvenseną ir keisti ją sveikatai palankia kryptimi“, – sako I. Kauneckė. Specialistė akcentuoja būtinybę, kad pacientas bendradarbiautų ir kartu su specialistu priimtų sprendimus, nes tik tokiu būdu pasiekiamas rezultatas.

„Proceso metu pacientams išaiškinamos su asmens gyvensena susijusios esamos sveikatos būklės priežastys, sudaromas veiksmų planas, kaip jos bus šalinamos, sutariama, kaip to plano bus laikomasi, ir padedama jo laikytis. Tokiu būdu pacientai įgalinami valdyti savo sveikatos būklę net ir labai sudėtingų, pavyzdžiui, onkologinių ligų, atveju, jie išmoksta stebėti savo elgesį kasdienybėje ir keisti jį į sveikatai palankų“, – teigia Lietuvos gyvensenos medicinos asociacijos vadovė.

Dar vienas svarbus gyvensenos medicinos specialisto darbo aspektas – poveikis paciento psichologinei būsenai. „Jei konsultacijų procesas būna sėkmingas ir pacientas įsitraukia, jam turėtų susiformuoti psichohigienos, mitybos, fizinio aktyvumo įpročiai, kurie itin sumažina lėtinių neinfekcinių ligų riziką: mažėja svoris, arterinis kraujo spaudimas, kūno skausmai, ženkliai pagerėja nuotaika, tikėjimas savo kūno gebėjimu sveikti, mažėja mirties baimės“, – sako specialistė.

Su gydytojo priežiūra

Pacientams nemažai kyla kausimų, kaip vyksta bendras šeimos gydytojo ir gyvensenos medicinos specialisto darbas. Pirmiausia, gydytojas užduoda keletą klausimų, kuriais įvertina, ar lėtine liga sergantysis yra pakankamai motyvuotas. Gydytojo sprendimu ir pacientui sutikus, pacientas siunčiamas gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai, prieš tai atlikus tam tikrus tyrimus, reikalingus paciento būklei nustatyti.

Gyvensenos medicinos specialistas, atlikęs paciento apklausą, paskiria paslaugų skaičių. Savarankiškų gyvensenos medicinos specialisto paslaugų metu gali būti atliekami tarpiniai objektyvūs tyrimai: bendro kraujo tyrimo, gliukozės kiekio kraujyje, lipidogramos, kūno sudėties analizės ir pan.

„Pokyčiai registruojami paciento medicinos dokumentuose. Esant objektyviems pokyčiams, pacientas gali būti registruojamas pas siuntusį gydytoją pokyčiams įvertinti ir gydymo korekcijai. Esant neigiamiems sveikatos pokyčiams, gali būti pasitelkiami papildomi specialistai, tokie kaip psichologas, kineziterapeutas ir kt. Taip pat gyvensenos medicinos specialistas konsultuojasi su siuntusiu gydytoju dėl gydymo korekcijos poreikio“, – pasakoja I. Kauneckė.

Primename, kad SAM, mažindama darbo apimtis šeimos gydytojams ir gerindama pacientų aptarnavimą, tikslingai plečia šeimos gydytojo komandą. Šeimos gydytojų komandą sudaro šeimos gydytojas, slaugytojas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, akušeris, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius.

SAM Komunikacijos skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite