Vasario 26 d. Švėkšnos gyventoja Zuzana Beržanskienė sulaukė nuostabaus 100 metų jubiliejaus. Neoficialiais duomenimis, ši garbaus amžiaus senolė – laikoma seniausia Švėkšnos seniūnijos gyventoja.

Pati sukaktuvininkė sakė nesijaučianti šimtamete, o už savo ilgaamžiškumą reikėtų dėkoti bei sveikinti Dievulį ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Nuoširdus tikėjimas, krikščioniškojo gyvenimo vertybės ir leido nugyventi visą amžių – taip mano tą vakarą pasveikinti ypatingos sukakties proga į Švėkšną atvykusios dukros.
Į gyvenimą Zuzana išleido 5 dukras: Zuzaną, Stasę, Mariją, Nastę ir Valeriją. Visos dukros gyvena netoliese, vienos – Klaipėdoje, kitos – visai arti Švėkšnos. Šiuo metu senole rūpinasi ir globoja vyriausia iš jų – Zuzana kartu su dukra Birute. Šimtametė gali pasidžiaugti jau sulaukusi 12 anūkų, 12 proanūkių ir 2 proproanūkių.
Dukros, žentai, anūkai su savo atžalomis ir kiti artimieji planuoja suvažiuoti pasveikinti mylimos senolės šį savaitgalį, Švėkšnos parapijos klebonas atvyks palaiminti ilgaamžę. Vieni sveikinti močiutės tokia garbinga proga grįš iš užsienio, o neturintys galimybės jau atsiuntė dovanų. Štai proanūkė Sigita, gyvenanti Anglijoje, užsakė išausti jubiliejinę juostą.
Gimė Z. Beržanskienė Petraičių kaime (dab. Veiviržėnų sen., Klaipėdos r.), šeimoje buvo vienturtė. Visą gyvenimą sunkiai dirbo, jaunystėje tarnavo pas ūkininkus. Ištekėjo būdama 24 m. už vyro Petro. Jaunai šeimai gyvenimo lizdą teko kurti Antrojo pasaulinio karo metais. Sunkūs tai buvo laikai, greitai besikeičianti padėtis vertė ieškoti išeities.
Beržanskai karo metais gyveno Alseikų kaime (dab. Švėkšnos sen.), bet dėl nesusipratimų su tuometine valdžia ir namo šeimininkais persikraustė į Pašlužmio kaimą (dab. Veiviržėnų sen.). Ten gyveno mažyčiame namelyje, turėjo truputį žemės. Vėliau moteris negailėjo jėgų dirbdama kolūkio fermose, buvo giriama už darbštumą, sąžiningumą ir ne kartą gavo padėkas už puikų darbą. Deja, kartu su vyru Petru užauginti visų vaikų nespėjo. 1958 m. žuvus vyrui, Zuzanai teko atlaikyti skaudų likimo išbandymą – pasirūpinti 5 dukromis, iš kurių jauniausiajai Valerijai tebuvo vos 3 metukai.
Dukros pasakoja, kad mama sugebėjo jas auklėti be diržo, be pabarimų, nuolatos jautė begalinį jos rūpestį kiekviename žingsnyje. Gal todėl ir pačios buvo geros, nedrįso neklausyti mamos.
Senolė iki šiol dalija patarimus savo atžaloms, nors jau prastai girdi, tačiau susikalbėti pavyksta. Pati sunkiai vaikšto, bet kartais, įsikibusi į kėdę, pamiklina kojas. Prieš penketą metų dar pavykdavo pačiai į kiemą išeitį. Dabar daugiausiai laiko Zuzana praleidžia gulėdama lovoje, dažnai meldžiasi.
Sveknosnaujienos.lt