Sekminių tradicijos Žemaičių Naumiestyje

Katalikams Sekminės pagal svarbą yra trečioji šventė po Kalėdų ir Velykų. 50-ąją dieną po Velykų švenčiamos Sekminės užbaigia Velykų laiką. Sekmines švęsdavo ir pagonys.

Sekminių šventę puošė šiaudiniai veršeliai.

Puoselėja tradicijas
Žemaičių Naumiestyje nepamirštos senosios tradicijos. Kad Sekminių dvasia sugrįžtų ne tik vyresniosios kartos pasakojimais, kad jas galėtume patys pajausti, išgyventi, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė parengė Sekminių proga projektą kuriam įgyvendinti Šilutės r. savivaldybė skyrė 600 eurų.
Sekminės pagal senąsias tradicijas ant Žaliojo kalno šiemet – Etnografinių regionų metais – švenčiamos jau penktą kartą.
Kaip Sekminėms ruošdavosi anuomet, kokius žaidimus žaisdavo piemenėliai, kuo vaišinosi, kaip sūrį spausdavo, jaunieji naumiestiškiai sužinojo dar gerokai prieš Sekmines.
Išmoko spausti sūrį

Šventės vedėjai Goda ir Domantas.

Jaunieji naumiestiškiai buvo pakviesti į Vanagių kaimo seniūnaičio Tomo Bartkaus valdose esantį slėnį prie Šelmens upelio. Žemaičių Naumiesčio vaikų darželio-mokyklos antrokai bei gimnazijos septintokai pasipuošė iš berželių šakelių ir gėlių nupintais vainikais, žaidė senovinius žaidimus. Kas taiklesnis, aiškinosi mėtydami ryšulėlius į pintus šaukštus ar žaisdami krepšinį. Tik krepšinis senovėje buvo kitoks.
Adma Baltutienė porino: „Senovėje žaidė krepšinį, bet mėtė į nuo senos statinės atlikusį lanką. Ir kamuolių kaimo vaikai neturėjo, vietoj jo pasidarydavo šiaudų gniužulus. Piemenėliai mokėjo groti sagomis, kurias anuomet guzikais vadino. Dar mėgo ant virvės galo pririšti ryšulį su akmenėliais ir sukti palei žemę. Ratu sustoję vaikai turėdavo virvę peršokti“.
Po smagių žaidimų edukacinio užsiėmimo dalyviai pamatė, kaip spaudžiamas sūris. Keista, bet net kaime augantiems vaikams tai buvo nematyta. Vanagiškė Laima Girulienė čia pat ant lauko krosnies kaitino rūgusį ir saldų pieną. Jai į talką atskubėjo dar dvi šeimininkės. Kantriai šildomas pienas netruko pavirsti varške, o ją pylė į sūrmaišį, vėliau – į spaustuvą.
Kaip naudotis senoviniu sūrio spaustuvu, labiausiai rūpėjo berniukams. Šeimininkės vaikus vaišino iš anksto L. Girulienės sulietais sūriais, o šį, sakė, išlaikys iki Sekminių. Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas priminė, kad nuo švento Antano iki Joninių surištos vantos iš beržo šakų laikosi geriausiai.

Visiems rūpėjo, kaip sūris spaudžiamas.

Sekminės ant Žaliakalnio
Po šventųjų Mišių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Sekminių eisena, lydima „Pamario brass“ (vadovas Gražvydas Raila) orkestrinės muzikos, užkopė ant Žaliakalnio. Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas džiaugėsi, kad aplinkui gausu vainikuotų piemenukų, kad gražiai žaliuoja seniūnijos ūkininkų laukai. Jei metai bus geri, turės kuo pasidžiaugti Dagotuvėse. „Sekmą dieną švęskime“, – linkėjo seniūnas susirinkusiems. Nemažai linkėjimų išsakė ir šventės neaplenkę politikai.
Ant Žaliakalnio berželiais, šiaudiniais oželiais, veršeliais išpuoštoje aplinkoje šoko, žaidė piemenėliai. Šventinę nuotaiką kūrė meno kolektyvai. Sekminėse linksminosi, šėliojo, varžėsi, mokėsi iš šiaudų surišti ožį, veršelį, rideno šiaudų ritinį. Praalkę vaišinosi kiaušiniene, vafliniais blynais.
Laima PUTRIUVIENĖ

Pievelėje sukosi poros.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite