Sekminių tradicijos Žemaičių Naumiestyje
Katalikams Sekminės pagal svarbą yra trečioji šventė po Kalėdų ir Velykų. 50-ąją dieną po Velykų švenčiamos Sekminės užbaigia Velykų laiką. Sekmines švęsdavo ir pagonys.
Puoselėja tradicijas
Žemaičių Naumiestyje nepamirštos senosios tradicijos. Kad Sekminių dvasia sugrįžtų ne tik vyresniosios kartos pasakojimais, kad jas galėtume patys pajausti, išgyventi, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė parengė Sekminių proga projektą kuriam įgyvendinti Šilutės r. savivaldybė skyrė 600 eurų.
Sekminės pagal senąsias tradicijas ant Žaliojo kalno šiemet – Etnografinių regionų metais – švenčiamos jau penktą kartą.
Kaip Sekminėms ruošdavosi anuomet, kokius žaidimus žaisdavo piemenėliai, kuo vaišinosi, kaip sūrį spausdavo, jaunieji naumiestiškiai sužinojo dar gerokai prieš Sekmines.
Išmoko spausti sūrį
Jaunieji naumiestiškiai buvo pakviesti į Vanagių kaimo seniūnaičio Tomo Bartkaus valdose esantį slėnį prie Šelmens upelio. Žemaičių Naumiesčio vaikų darželio-mokyklos antrokai bei gimnazijos septintokai pasipuošė iš berželių šakelių ir gėlių nupintais vainikais, žaidė senovinius žaidimus. Kas taiklesnis, aiškinosi mėtydami ryšulėlius į pintus šaukštus ar žaisdami krepšinį. Tik krepšinis senovėje buvo kitoks.
Adma Baltutienė porino: „Senovėje žaidė krepšinį, bet mėtė į nuo senos statinės atlikusį lanką. Ir kamuolių kaimo vaikai neturėjo, vietoj jo pasidarydavo šiaudų gniužulus. Piemenėliai mokėjo groti sagomis, kurias anuomet guzikais vadino. Dar mėgo ant virvės galo pririšti ryšulį su akmenėliais ir sukti palei žemę. Ratu sustoję vaikai turėdavo virvę peršokti“.
Po smagių žaidimų edukacinio užsiėmimo dalyviai pamatė, kaip spaudžiamas sūris. Keista, bet net kaime augantiems vaikams tai buvo nematyta. Vanagiškė Laima Girulienė čia pat ant lauko krosnies kaitino rūgusį ir saldų pieną. Jai į talką atskubėjo dar dvi šeimininkės. Kantriai šildomas pienas netruko pavirsti varške, o ją pylė į sūrmaišį, vėliau – į spaustuvą.
Kaip naudotis senoviniu sūrio spaustuvu, labiausiai rūpėjo berniukams. Šeimininkės vaikus vaišino iš anksto L. Girulienės sulietais sūriais, o šį, sakė, išlaikys iki Sekminių. Žemaičių krašto etnokultūros centro direktorius Valerijonas Krutikovas priminė, kad nuo švento Antano iki Joninių surištos vantos iš beržo šakų laikosi geriausiai.
Sekminės ant Žaliakalnio
Po šventųjų Mišių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Sekminių eisena, lydima „Pamario brass“ (vadovas Gražvydas Raila) orkestrinės muzikos, užkopė ant Žaliakalnio. Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas džiaugėsi, kad aplinkui gausu vainikuotų piemenukų, kad gražiai žaliuoja seniūnijos ūkininkų laukai. Jei metai bus geri, turės kuo pasidžiaugti Dagotuvėse. „Sekmą dieną švęskime“, – linkėjo seniūnas susirinkusiems. Nemažai linkėjimų išsakė ir šventės neaplenkę politikai.
Ant Žaliakalnio berželiais, šiaudiniais oželiais, veršeliais išpuoštoje aplinkoje šoko, žaidė piemenėliai. Šventinę nuotaiką kūrė meno kolektyvai. Sekminėse linksminosi, šėliojo, varžėsi, mokėsi iš šiaudų surišti ožį, veršelį, rideno šiaudų ritinį. Praalkę vaišinosi kiaušiniene, vafliniais blynais.
Laima PUTRIUVIENĖ