Sėkmingai stratavusi Europos čempionate, šilutiškė Sandra Montvilė svajoja apie ekstremalaus bėgimo pasaulio čempionatą
Rugsėjo mėnesį Šveicarijoje įvyko ekstremalaus bėgimo (angl. OCR -Obstacle Course Race) Europos čempionatas „Spartan 2021“. Jame dalyvavusi šilutiškė Sandra Montvilė 30-34 m. amžiaus moterų grupėje 22 km ekstremalaus bėgimo distanciją įveikė trečia, tik 5 sek. atsilikusi nuo antrą vietą laimėjusios šveicarės.
Ekstremalus bėgimas (angl. trumpinys OCR) – tai sportas, kurio esme yra bėgimas įveikiant įvairias kliūtis. Varžybos vyksta organizatorių paruoštuose kliūčių ruožuose, panašiuose į treniruotėms naudojamus kariuomenės spec. pajėgų kliūčių ruožus.
OCR varžybos trunka nuo pusvalandžio iki 24 valandų, todėl be greičio ir jėgos, yra labai svarbi sportininko ištvermė. Kliūtys gali būti tiek dirbtines, tiek ir natūralios gamtinės. Tai gali būti įvairios struktūros, kurias reikia perlipti, peršokti, pereiti balansuojant, vandens ar ugnies kliūtys, purvo duobės, skardžiai, kalnai ir t. t. Jos dažnai kuriamos specialiai stengiantis sužadinti pagrindines žmogaus baimes: ankštų, tamsių, uždarų erdvių, ugnies, ledinio ir tamsaus vandens, aukščio. Šiame sporte dominuoja rizika ir loginis mąstymas. Tai yra viena iš ekstremalaus sporto šakų. Varžomasi skirtingose amžiaus grupėse: 16-19, 20-24, 25-29 ir iki 60 +, bei elito grupėje, kurioje neskirstoma pagal amžių.
Įspūdžiais iš Europos čempionato dalijasi bronzos medalio laimėtoja Sandra Montvilė:
„Mano pirmasis Europos čempionatas, antrosios Spartan varžybos, pirmą kartą bėgti 22 km varžybose ir kalnuose.
Didžiausia mano pergalė – trečia vieta 30–34 metų amžiaus grupėje SPARTAN Europos čempionate BEAST distancijoje (22 km, 30 kliūčių) ir 2640 m aukščiausia vieta. Startas maždaug 1500 m aukštyje.
Neslėpsiu pradžioje pergalė man nesuteikė tiek džiaugsmo, kiek turėtų, dėl kelių priežasčių. 21 kilometrą didžiąją dalį varžybų bėgau pirma, ir dėl kelių gale neįveiktų kliūčių teko daryti daug „burpees“ (?), dėl kurių praradau nemažai laiko ir pranašumo. Tai parodė man mano silpnąsias puses ir patirties trūkumą.
Labai skaudu buvo prarasti antrąją vietą, nuo kurios skyrė tik 5 sekundės, laimėjo šveicarė, turėjusi SPARTAN varžybose didelę patirtį.
Nurimus emocijoms, analizuodama varžybas, supratau, kad padariau viską, ką tuo metu galėjau geriausiai, pirmą kartą iš tikro atidaviau visą save. Suvokiau, kad varžiausi su pačiomis geriausiomis OCR sportininkėmis, atvykusiomis iš visos Europos ir turinčiomis didelę varžybinę patirtį. Tai, ką pasiekiau, yra kažkas nepaprasto ir labai įspūdingo. Man didelė garbė buvo stebint daugybei profesionalių sportininkų iš visos Europos lipti ant pakylos ir atstovauti savo šaliai, komandai ir miestui. Esu be galo laiminga, kad padedant treneriui OCR atletui Liutkui, Šilutės rajono savivaldybei, kad turėjau galimybę įgyvendinti savo svajonę dalyvauti ir būti tarp prizininkų tokio aukšto meistriškumo ir pasiruošimo reikalaujančiose varžybose.
Kitą dieną, kad įgyčiau kvalifikaciją vykti į pasaulio čempionatą ir įveikčiau savo pirmąją trifektą, dalyvavau 7 km sprinto bėgime kalnuose. Kad ir kaip jaučiausi pavargusi po vakarykščio bėgimo, po starto įgavau nežemiškų jėgų ir įveikiau trasą ir kliūtis, kurių nepavyko įveikti pirmąją varžybų dieną. Rezultatas labai nustebino, užėmiau antrą vietą. Nors tokio tikslo ir neturėjau, mano antros dienos didysis tikslas buvo įveikti kliūtis ir pasisemti patirties, naudos gavau dvigubai. Šis bėgimas nėra apdovanojamas, nors laikas ir rezultatai fiksuojami.
Ką gavau iš šios kelionės?
Neįkainojamos patirties bagažą. Aplankiau neapsakomo grožio šalį, pamilau kalnus. Grįžau dar stipresnė ir su dar didesne motyvacija judėti pirmyn didesnių tikslų link. Nuoširdžiai sveikinu komandos draugą su tokia pat pergale (trečia vieta savo amžiaus grupėje tarp vyrų).
Kokie tolimesni mano planai?
Daug daug treniruotis, semtis patirties dalyvaujant profesionaliose varžybose Europoje su techniškai sudėtingomis kliūtimis ir kalnuose.
Turiu svajonę, kuri nei didelė, nei maža – trokštu dalyvauti pasaulio čempionate ir ten parodyti, ką galiu geriausiai. Labai tikiuosi, kad niekas nesikeis ir planus pavyks įgyvendinti, nes dėl sudėtingos COVID-19 pandemijos situacijos pasaulyje nuolat visur yra atšaukiami didžiausi renginiai, varžybos.
Noriu padėkoti savo nuostabioms dukrytėms Lėjai ir Lukai, kurios visada mane palaiko. Aš visada stengsiuosi būti jums geriausiu pavyzdžiu.
Ačiū mano krikšto dukrai, nuostabiai draugei ir šukuosenų meistrei Donatai Kinčiūtei už mano įvaizdį, pagalbą ir palaikymą. Dėkoju visiems draugams, tėvams, broliui už suteiktą galimybę treniruotis sode, kolegoms, artimiesiems už rūpestį, gražius žodžius ir palaikymą. Man tai labai svarbu.
Ačiū Šilutės sporto mokyklos lengvosios atletikos trenerei Linai Leikuvienei už pamokas kaip teisingai mesti ietį… Ačiū treneriui OCR athlete Liutkus už tikėjimą manimi, palaikymą ir motyvaciją. Tavo sudarytų treniruočių, patarimų ir mano disciplinos ir didelio darbo dėka esu tokiame aukštame lygyje. Ačiū OCR Baltic Wariors komandai už visapusišką palaikymą, gražius žodžius, motyvaciją judėti pirmyn.
Kai manęs kas nors paklausia: „Kiek tu dar sportuosi?“, aš turiu tik vieną atsakymą: „Kol judėsiu…“
Džiaugiuosi, kad OCR sportas neturi amžiaus limito. Varžybose su pagarba ir džiaugsmu stebiu moteris, dalyvaujančias amžiaus grupėje 60+ ir ateityje vietoje jų matau save.
Mylėkite save! Išdrįskite būti kitokie! Darykite tai, kas jums patinka ir tai, kas daro jus laimingus! Niekada nepasiduokite! Juk svajonės pildosi, tik tada kai pats įdedi daug darbo ir pastangų“.
#spartanrace, #OcrBalticWarriors #spartanraceeurope #spartanchampion #verbier #ocr #strongwoman #Silute #ocrathlete #strongmom #spartanswitzerland