Paskutinį spalio sekmadienį, t. y. ateinantį, kartu su milijonais europiečių vėl persuksime laikrodžius. Šiandien jau retas kuris žino, tačiau du kartus per metus pasikartojanti rutina dar XX a. pradžioje buvo sugalvota kaip energijos taupymo priemonė. Deja, realijos pasikeitė…

Pasikeitė vartojimo įpročiai

Vasaros ir žiemos laiko sistema pirmą kartą Europoje buvo įvesta dar Pirmojo pasaulinio karo metais, kai valstybės ieškojo būdų taupyti anglį ir kitą kurą. Logika buvo paprasta: ilgesnės šviesaus paros laiko valandos vakare turėtų sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. XX amžiaus pradžioje, kai apšvietimas sudarė didžiąją dalį namų ūkių elektros sąnaudų, ši mintis atrodė prasminga.

„Tuo metu papildoma valanda dienos šviesos tikrai leisdavo sutaupyti. Tačiau šiandien situacija visiškai kitokia. Šiuolaikiniuose namų ūkiuose apšvietimas sudaro tik apie 5-10 proc. bendro elektros energijos vartojimo. Dabar pagrindinės elektros sąnaudos tenka šildymo ir kondicionavimo sistemoms, šaldytuvams, skalbimo mašinoms, indaplovėms, televizoriams. Šie prietaisai veikia nepriklausomai nuo to, ar lauke šviesu ar tamsu“, – atkreipia dėmesį žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas Augustas Junevičius.

Jis teigia, kad atsiradus modernioms šildymo ir vėsinimo sistemoms, laiko sukiojimas neretai sukelia net priešingą efektą ir gali išauginti elektros energijos poreikį. Rudenį, laikrodžius pasukus valandą atgal, žmonės pabunda, kai lauke dar tamsu ir šalta, todėl vartoja daugiau elektros energijos. Ir priešingai pavasarį, kai laikrodžiai persukami valandą į priekį, žmonės grįžta namo, kai saulė dar aukštai. O tai reiškia dažnesnį oro kondicionierių naudojimą.

Tokias įžvalgas pavirtina ir pasaulyje pastaruoju metu atlikti tyrimai, kurių duomenimis laiko sukiojimas geriausiu atveju leidžia sutaupyti 0,3-0,5 proc. elektros energijos.

Problemą pripažįsta ir politikai

„Vertindami laiko persukimą iš energijos taupymo perspektyvos, turime būti sąžiningi – XXI a. tai neduoda reikšmingos naudos. Jei norime tikrai taupyti energiją, turime kalbėti apie pastatų energetinį efektyvumą, modernius prietaisus, išmanųjį vartojimo valdymą, atsinaujinančius šaltinius ir energijos kaupimo įrenginius. Ne apie laiko sukiojimą“, – įsitikinęs A. Junevičius.

„Enefit“ ekspertas pažymi, kad menka žiemos ir vasaros laiko sistemos nauda taupant energiją pripažįstama ir politiniu lygmeniu.

2018 m. Europos Komisija ir Europos Parlamentas teikė pasiūlymą atsisakyti laiko persukimo, o vienas esminių argumentų buvo aiškus – taupyti energijos tai nepadeda. Tuomet buvo atlikta ir Europos gyventojų apklausa: net 84 proc. iš 4,6 mln. respondentų pasisakė už nuolatinį vasaros arba žiemos laiką. Europos Parlamentas 2019-aisiais balsavo už laiko keitimo panaikinimą nuo 2021 m., tačiau sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas – šalims nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos.

„Pastebime, kad prasidedant šaltajam ir tamsiajam metų laikui, klientai ima aktyviau domėtis, kaip būtų galima sumažinti elektros sąnaudas. Šiandien, kai elektros kainas biržoje galima stebėti 15 minučių intervalais, geriausias būdas tai daryti yra ne sukiojant laikrodį, o perkelti vartojimą į pigiausias valandas. Tokiu būdu mūsų klientams pavyksta sutaupyti ne vieną eurą elektros energijai. Taip pat, būtina investuoti į baterijų sistemas, kurios leidžia energiją kaupti, kai ji pigi, ir vartoti, kai kainos kyla“, – aiškina žaliųjų energijos sprendimų „Enefit“ ekspertas.