Seimas spręs, ar praplėsti teisę įsigyti ir turėti automatinius ginklus

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo pristatytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir turėti automatinius ginklus. Tokią teisę minėti prievolininkai turėtų iki jiems sukaktų 60 metų. Šiuo metu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta, kad tik šauliai ar profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali įsigyti ir turėti kai kuriuos A kategorijos ginklus, kuriuos naudoja šaulio tarnybai ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti.

Pasak P. Saudargo, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 108 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą. „Taigi daugiau kaip 100 tūkst. potencialias, kurie taip pat kaip šauliai, kariai ir kariai savanoriai, galėtų įsigyti ir namuose laikyti atitinkamus A kategorijos ginklus“, – pažymėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Įstatymo pataisomis numatoma, kad leidimas laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus ir leidimas nešiotis tokius ginklus pagrindinį karinį parengtumą įgijusio karo prievolininko individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, išduotas asmeniui pirmą kartą, galiotų 2 metus, o po to galėtų būti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęsiamas kas 5 metai 5 metų laikotarpiui. Norėdami įsigyti nurodytus ginklus ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus pagrindinį karinį parengtumą įgiję karo prievolininkai turėtų pateikti Lietuvos kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jie turėjo teisę privalomosios pradinės karo tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.

Tuo metu, jeigu pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas yra paskirtas į tarnybą aktyviajame rezerve, t. y. jis yra aktyviojo rezervo karys, ir nori įsigyti tokius ginklus, jam reikėtų pateikti kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jis turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gauti leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Aktyviojo rezervo kariams nebūtų taikomas amžiaus cenzas. Amžiaus riba būtų ta pati kaip ir kariams savanoriams, profesinės karo tarnybos kariams ar šauliams – 18 metų. Jiems taip pat nereikėtų laikyti egzamino, nes jie naudotis ginklais jau papildomai apmokomi tarnybos metu.

Taip pat numatoma, kad pagrindinį karinį parengtumą įgijusiam karo prievolininkui, kuris atlieka tarnybą aktyviajame rezerve ir turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, norint gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, nereikėtų pateikti sveikatos patikrinimo išvados. Jo sveikata yra tikrinama tarnybos metu. Tad vietoj to jis turėtų pateikti kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jis turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą. Jeigu prievolininkas, įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, neatlieka tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, bet nori gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jis turėtų pateikti minėtą sveikatos patikrinimo išvadą. Siekiant gauti leidimą ginklams karo prievolininkams būtų taikomi įstatyme numatyti nepriekaištingos reputacijos ir kiti reikalavimai.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 100 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 14 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomu – Sveikatos reikalų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 4 d.

Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento 
Spaudos biuro patarėjas Rimas Rudaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Diena, kai nesisekė moterims ir degė namas Juknaičiuose

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Blaivi 38-erių m. moteris išvažiuodama iš automobilio parkavimo vietos atbuline eiga užkliudė pro šalį ėjusią 82-ejų metų senolę. Tai įvyko spalio 2-os popietę automobilių stovėjimo aikštelėje Knygnešių g., Šilutėje. Nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Spalio 2 d. prieš vidurnaktį degalinėje Cintjoniškių g., Šilutėje, neblaivi (3,44 prom.) 25-erių moteris, gim. 1999 m., neturėdama vairuotojo pažymėjimo, važiuodama automobiliu „Mercedes Benz ML 270“ atbuline eiga atsitrenkė į degalinėje esančią lauko prekybos lentyną

Informacija apie prekes ir paslaugas – tik lietuviškai

Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Privalės aptarnauti valstybine kalba Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu. Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims. Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su

Dėl kaimo turistų registravimo bus taikoma išimtis

Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, pagal kurias kaimo turizmo paslaugų teikėjui nebeliks pareigos per 24 valandas informuoti apie apsistojusius Lietuvos gyventojus. Pagal 2022 m. priimtą naują Turizmo įstatymą kaimo sodybų savininkai būtų turėję nuo šių metų liepos 1 d. informacinėje sistemoje operatyviai registruoti kiekvieną, apsistojantį Lietuvos kaime. Pasak Seimo nario Andriaus Bagdono, šis Ekonomikos komiteto narių inicijuotas pakeitimas skirtas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kuriems šiuo metu galiojantys pertekliniai ir neproporcingai dideli reikalavimai kelia pakankamai didelę administracinę naštą. „Nuo liepos 1

Šilutės bibliotekoje pristatyta debiutinė Jono Jauniaus knyga

Rugsėjo 28 d., šeštadienį, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Jono Jauniaus debiutinė knyga „Mano gyvenimo fizika“. Dalinamės literatės Irenos Arlauskienės įžvalgomis apie pristatymą bei renginio akimirkomis. Naujos knygos šviesa Nuostabus jausmas paimti į rankas naują knygą. Norėčiau tikėti, kad lietuviams jis yra net truputį šventas, jei prisimenam pirmąją knygą, knygnešystės laikus, kovas už žodžio laisvę okupacijos metais. Tai, žinoma, jau su istorija susieti dalykai, bet už juos nė kiek ne mažesnis yra autoriaus savo pirmosios knygos sutikimo džiaugsmas.

Taip pat skaitykite