Seimas spręs, ar praplėsti teisę įsigyti ir turėti automatinius ginklus
Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo pristatytus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir turėti automatinius ginklus. Tokią teisę minėti prievolininkai turėtų iki jiems sukaktų 60 metų. Šiuo metu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta, kad tik šauliai ar profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali įsigyti ir turėti kai kuriuos A kategorijos ginklus, kuriuos naudoja šaulio tarnybai ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti.
Pasak P. Saudargo, šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 108 tūkst. karo prievolininkų, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą. „Taigi daugiau kaip 100 tūkst. potencialias, kurie taip pat kaip šauliai, kariai ir kariai savanoriai, galėtų įsigyti ir namuose laikyti atitinkamus A kategorijos ginklus“, – pažymėjo Seimo Pirmininko pavaduotojas.
Įstatymo pataisomis numatoma, kad leidimas laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus ir leidimas nešiotis tokius ginklus pagrindinį karinį parengtumą įgijusio karo prievolininko individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, išduotas asmeniui pirmą kartą, galiotų 2 metus, o po to galėtų būti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu pratęsiamas kas 5 metai 5 metų laikotarpiui. Norėdami įsigyti nurodytus ginklus ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus pagrindinį karinį parengtumą įgiję karo prievolininkai turėtų pateikti Lietuvos kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jie turėjo teisę privalomosios pradinės karo tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka išlaikyti egzaminą ir gauti leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.
Tuo metu, jeigu pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas yra paskirtas į tarnybą aktyviajame rezerve, t. y. jis yra aktyviojo rezervo karys, ir nori įsigyti tokius ginklus, jam reikėtų pateikti kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jis turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, ir gauti leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus. Aktyviojo rezervo kariams nebūtų taikomas amžiaus cenzas. Amžiaus riba būtų ta pati kaip ir kariams savanoriams, profesinės karo tarnybos kariams ar šauliams – 18 metų. Jiems taip pat nereikėtų laikyti egzamino, nes jie naudotis ginklais jau papildomai apmokomi tarnybos metu.
Taip pat numatoma, kad pagrindinį karinį parengtumą įgijusiam karo prievolininkui, kuris atlieka tarnybą aktyviajame rezerve ir turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą, norint gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, nereikėtų pateikti sveikatos patikrinimo išvados. Jo sveikata yra tikrinama tarnybos metu. Tad vietoj to jis turėtų pateikti kariuomenės pažymą, patvirtinančią, kad jis turi teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą. Jeigu prievolininkas, įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, neatlieka tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, bet nori gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jis turėtų pateikti minėtą sveikatos patikrinimo išvadą. Siekiant gauti leidimą ginklams karo prievolininkams būtų taikomi įstatyme numatyti nepriekaištingos reputacijos ir kiti reikalavimai.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 100 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 14 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomu – Sveikatos reikalų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto paprašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 4 d.
Parengė Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro patarėjas Rimas Rudaitis