Seimas pritarė siūlymui griežtinti žvejų atsakomybę už brakonieriavimą

Seimas po svarstymo pritarė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko siūlymui sugriežtinti atsakomybę už šiukščius mėgėjiškos žvejybos pažeidimus. Už tokius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siūloma iš pažeidėjų konfiskuoti transporto priemonę.

L. Jonauskas teigia, kad tokiais pakeitimais tikimasi reikšmingai sumažinti mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, kurių metu padaroma didelė žala žuvų ištekliams, skaičių.

„Prieš 10 metų įtvirtintas teisinis reguliavimas, leidęs konfiskuoti ne tik medžioklės priemones, bet ir transporto priemones, tikrai suveikė atgrasančiai. Žvejybos sektoriuje situacija išliko nepakitusi, yra reglamentavimo spragos, kurios lemia, kad brakonieriai (kurie brakonieriauja su tinklais) ir toliau gali tą daryti, nes jų transporto priemonės, be kurių nenuvažiuotų nei prie ežero, nei prie upės, neparsivežtų laimikio ar tinklų, vis dar nėra konfiskuojamos. Siūlome ištaisyti šią klaidą. Tai padėtų efektyviau kovoti su brakonieriais ir sumažinti jų padaromą žalą gamtai“, – sakė L. Jonauskas.

Pasak komiteto pirmininko, kiekvienais metais iš brakonieriaujančių medžiotojų yra konfiskuojama 10-15 automobilių.

„Įteisinus automobilio konfiskavimą ir žvejojantiems brakonieriams, konfiskuojamų automobilių skaičius per metus galėtų siekti tokį pat vidurkį, kaip ir sučiuptiems už neteisėtą medžioklę, – 10-15 automobilių per metus“, – teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Nauja Administracinių nusižengimų kodekso redakcija siūloma automobilių konfiskavimą taikyti už mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kai jie padaryti panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, taip pat – limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimus bei tokių pažeidimų padarymą pakartotinai.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2023 m. buvo nustatyta 10 atvejų, 2022 m. – 35 atvejai, kai žala, padaryta žuvų ištekliams, viršija 2 450 eurus.

Lietuvos Respublikos Seimo informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite