Savivaldybės 2014 metų biudžetas bus didesnis

Artimiausiame Tarybos posėdyje numatyta svarstyti 2014 metų Savivaldybės biudžetą, kuris šiemet sudarys beveik 114,8 milijono litų ir bus 8,2 procento didesnis už pernykštį. Savivaldybės tinklalapyje biudžeto projektas viešinamas nuo vasario 3 iki 13 dienos – kiekvienas gali pateikti savo pasiūlymus.

Šilutės rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė, parengusi jau ne vieną dešimtį biudžeto projektų, tikisi, kad šiemet Savivaldybės iždas bus pilnesnis.

Jau ne vieną dešimtį biudžeto projektų parengusi Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė sakė, kad kol kas sulaukta tik vieno pasiūlymo – surasti lėšų dviračių takui, kuris jungia Šilutę su Traksėdžių kaimu, renovuoti. Planuojamos Savivaldybės 2014 metų biudžeto pajamos – 114,8 mln. litų arba 8,2 procento didesnės nei patvirtintos 2013 metų biudžeto pajamos. Mokesčių srityje didžiausią pajamų dalį sudarys gyventojų pajamų mokestis. Planuojama, kad šiais metais šių mokesčių bus surinkta 10,4 proc. Kad Šilutės rajono savivaldybė gautų planuotas gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, Šilutės rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai turėtų sumokėti 398 tūkst. litų arba 1,1 procento daugiau nei šio mokesčio sumokėjo 2013 metais. Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos manymu, jeigu mūsų rajone įmonės dirbs, kaip ir anksčiau, nebankrutuos, numatytas mokesčių sumas pavyks surinkti.
Šiemet beveik 33 procentais padidinta dotacija viešiesiems darbams ir beveik 37 procentais melioracijai bei polderių priežiūrai. 2014 metais neskiriama dotacija socialinėms išmokoms ir kompensacijoms, ši funkcija finansuojama iš Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms finansuoti skirtų lėšų. Faktinis socialinių pašalpų išmokų dydis paskaičiuotas toks pat, kaip ir 2012 metais, sutaupyti numatoma vykdant savarankišką socialinių išmokų politiką. Visoms kitoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriama tokio pat dydžio suma, kaip ir 2013 metais. Bendra specialioji dotacija valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti sudarys 15,4 milijono litų ir bus beveik 8 milijonais mažesnė negu pernai. Tačiau Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti skiriama apie 15,8 mln. litų daugiau nei patvirtinta 2013 metų Savivaldybės biudžete.
Valstybės investicijų programai skirta 1,3 mln. litų specialioji valstybės biudžeto dotacija. Šiomis lėšomis bus finansuojamas Šilutės Vydūno gimnazijos pastato Šilutėje, Atgimimo al. 3, rekonstravimas. Vydūno gimnazijai numatyta pastatyti sporto salę, kurios būsimą vietą kol kas žymi tik pamatai.
Šilutės rajono savivaldybės 2014 metų skolinimosi limitas sudaro 70 procentų Savivaldybės biudžeto prognozuojamų pajamų ir valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybės biudžeto pajamų mažėjimui kompensuoti sumos. Kitaip sakant, skolinimosi limitas yra apie 38 milijonai litų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dar negrąžintų paskolų likutis sudaro apie 31,5 milijono litų, Savivaldybė begali pasiskolinti tik kiek daugiau kaip 6 milijonus litų. Be to, kadangi skola viršija 40 procentų planuojamų 2014 metų biudžeto pajamų, šiais metais Savivaldybė gali skolintis tik projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti. Savivaldybės skola 2014 metų sausio 1 dieną sudarė apie 50,2 mln. litų.
Pasak J. Valienės, šiais metais tikimasi sumažinti Savivaldybės įsiskolinimus maždaug 4 milijonais litų – tam jau numatyta lėšų naujojo biudžeto projekte. „Viskas bus gerai. Tikėkimės, kad skolos šiais metais sumažės taip, kaip planuojame, ir biudžetą sėkmingai įvykdysime“, – optimistiškai sakė Šilutės rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Aukštumalos pelkė yra patekusi į pasaulio pelkėtyros istoriją

Aukštumalos pelkė

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Šilutės regioniniame padalinyje, Kintų girininkijoje, plytinti Aukštumalos pelkė – viena žymiausių ir vertingiausių Lietuvos aukštapelkių. Nemuno deltoje esanti Aukštumala išsiskiria ne tik savitu kraštovaizdžiu ir biologine įvairove – jos reikšmė neatsiejama ir nuo pasaulio pelkių mokslinio pažinimo. Šiandien pelkę gali atrasti kiekvienas – atnaujintas pažintinis takas leidžia iš arti patirti šią tūkstančius metų besiformuojančią ekosistemą. Aukštumala – pasaulio pelkėtyros akiratyje Aukštumala plyti Nemuno deltoje, tarp Krokų Lankos ežero ir Kintų. Jos reikšmė peržengia Lietuvos ribas –

Šilutės ligoninės kolektyvui pristatytas naujasis vadovas

Bartkus Marius

Šilutės ligoninės bendruomenei lapkričio 10-osios rytą pristatytas naujasis vadovas Marius Bartkus. Anksčiau čia dirbęs, o vėliau profesinės patirties sukaupęs Klaipėdos gydymo įstaigose, jis sugrįžo vadovauti daugiau nei 130 metų gyvuojančiai Šilutės ligoninei. Naująjį direktorių kolektyvui pristatė Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Pasak jo, su nauju vadovu natūraliai atsiranda ir naujų lūkesčių – jų turi tiek kolektyvas, tiek rajono bendruomenė ir savivaldybės vadovai. V. Laurinaitis išsakė lūkestį, kad Šilutės ligoninė ir toliau gyvuotų, linkėjo, kad jai netrūktų nei darbuotojų, nei

Policija pranešė apie vagystę, ugniagesiai – apie gaisrą

ugniagesys

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykį Šilutėje, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – apie gaisrą Šilutėje. Pavogta 5500 eurų vertės detalė Nuo lapkričio 6 d. pavakario iki lapkričio 9 d. ryto Pramonės g., Šilutėje, buvo pavogta žemės gręžimo grąžto detalė su navigacine sistema viduje. Nuostolis 5500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Degė šakočių kepykla Lapkričio 9 d., pirmadienio, pavakare, artėjant 18 val., ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad Pušų g., Šilutėje, dega maisto pramonės įmonės pastatas (50×20 m). Tai – šakočių kepykla.

Miškuose išlikusi Lietuvos istorija

piliakalnis Seredžiaus

Į Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus žemės sklypus patenka 151 piliakalnio teritorijos ar jų dalys. Šie piliakalniai įrašyti į Kultūros vertybių registrą, kurį tvarko Kultūros paveldo departamentas. Tarp šių archeologinio paveldo objektų – 59 kultūros paminklai, kurių reikšmė pripažinta nacionaliniu mastu. Rūpindamiesi miškais, miškininkai prisideda ir prie juose išlikusio kultūros paveldo išsaugojimo – piliakalnių tvarkymo darbus planuoja pagal paveldosaugos reikalavimus. Kultūros paminklais pripažinti piliakalniai liudija Lietuvos praeitį Mūsų šalyje kultūros paminklais Vyriausybė skelbia nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektus. Šis

Taip pat skaitykite