Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis pirmąjį vasario mėnesio savaitgalį. Sinoptikai įspėja apie stiprų vėją, bus kritulių, formuosis plikledis.

Šlapdriba, plikledis, vėjas

Vasario 2 d., penktadienį, iki pietų debesys bus reti, pasirodys saulė, kritulių tikimybė maža. Popietę debesuotumas didės, pradedant vakariniais rajonais į šalį plis krituliai, tačiau daugiausia negausūs, vyraus lietus ir šlapdriba. Vėjas suksis iš vakarų, pietvakarių, pūs 9-14 m/sek. greičiu, kai kur gūsiai sieks 15-20 m/sek. Įdienojus bus 0-5 laipsniai šilumos.

Vasario 3 d., šeštadienį, naktį numatomas sniegas, šlapdriba, pereinantys į lietų. Nerims pietvakarių, vakarų vėjas, vietomis gūsiai sieks 15-20 m/sek. Temperatūra nakties pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, vėliau temperatūra po truputį kils. Šeštadienio dieną negausiai palis tik vietomis. Pūs stiprus pietvakarių, vakarų vėjas, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/sek., temperatūra pakils net iki 4-8 laipsnių šilumos.

Vasario 4 d., sekmadienį, naktį vietomis nedideli krituliai, vyraus lietus, dieną numatomi krituliai – lietus, šlapdriba. Naktį kai kur plikledis. Vėjas vakarų, pietvakarių, 9-14 m/s, naktį vietomis, dieną daug kur gūsiai 15-20 m/s, pajūryje dieną iki 22 m/s. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos, dieną 1-6 laipsniai šilumos.

Vasario 1 d. daugelyje šalies upių vandens lygis krito 1-52 cm, vietoms (pietinė, vakarinė dalis) 1-18 cm kilo.

Stichinis vandens lygis tebėra Leitėje ties Kūlynais – 343 cm (stichinio riba 245 cm), Atmatoje ties Rusne –361 cm (stichinio riba 288 cm), Gėgėje ties Plaškiais – 496 cm (stichinio riba 425 cm), Nemune ties Panemune – 585 cm (stichinio riba 560 cm).

Kuršių mariose ties Juodkrante ir Vente ledas yra išlaužytas, dreifuojantis. Ties Nida ledas taip pat išlaužytas, nejudrus ledas 4 balų (ledo atšuta, properšos, ledo irimas).

Lipti ant ledo šiuo metu yra ypač pavojinga!

Potvyniai

Svetainėje meteo.lt  Gintaras Valiuškevičius rašo, kad nuo XXI amžiaus pradžios Lietuvos pajūrio ir Nemuno žemupio regionų gyventojai baigia priprasti prie žiemos (o kartais ir rudens) metu vykstančių potvynių. Pastaraisiais metais tai tipinė situacija, o jaunesniems tautiečiams kitąsyk net atrodo, kad taip buvo visada…

Vis dėlto pažvelgus į senesnių laikų stebėjimų duomenis, nesunku įsitikinti, kad anksčiau potvyniai Nemune ir kitose šalies upėse būdavo gerokai vėlyvesni. Tą gerai iliustruoja hidrograma, vaizduojanti vandens lygio kaitą Atmatoje 1897 metais. Matome, kad tiek ties Rusnės, tiek ties Uostadvario vandens matavimo stotimis potvynis Nemuno žemupyje anuomet prasidėjo kovo pirmomis dienomis ir tęsėsi iki balandžio pabaigos.

Šalčiausios naktys Lietuvos stebėjimų istorijoje

Tas pats G. Valiuškevičius rašo, jog prieš 68 metus, 1956 m. tiek sausio 31, tiek vasario 1 d., Lietuvoje naktimis oro temperatūra pasiekė 30 laipsnių šalčio. Abi naktys (viena po kitos) buvo rekordiškai šaltos: viena tapo rekordiškai šalčiausia sausio mėnesio naktimi, kita – vasario. Net sausio 31-osios dieną oras (kad ir kaip keistai beskambėtų) sušilo vos iki –24-30°C. Po tokios labai šaltos dienos stojo pati šalčiausia Lietuvos matavimų istorijoje naktis. Utenoje buvo užfiksuotas visų laikų Lietuvos šalčio rekordas –42,9°C.

Sausio 31-osios paros vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė –31°C, o vasario 1-osios –28,2°C.

Toks speigas daugeliui žmonių turėjo būti įsimintinas, nes dar tų pačių 1956 metų sausio viduryje ir savaitę prieš speigą buvo atodrėkis (vyravo teigiama oro temperatūra). Po tokio šilto laikotarpio šalį tiesiog užgriuvo neregėti šalčiai. Vėliau, po rekordiškai šaltos mėnesių sandūros, vasario 2-5 dienomis šaltis truputį atslūgo (vidutinė paros oro temperatūra besiekė –15°C, tačiau po keleto dienų, vasario 8-osios naktį, vėl paspaudė didelis šaltis. Utenos meteorologijos stotyje buvo užfiksuota net –40,9°C, o Varėnos stotyje – net 40,2 laipsnio šalčio.

FAKTAS: paskutinį kartą 30 laipsnių šalčio Lietuvoje (bet ne visoje šalies teritorijoje) buvo fiksuota lygiai prieš 12 metų – 2012 m. vasario 2, 4, 5, 6 d. Nuo to laiko 30 laipsnių šaltis Lietuvoje nebepasitaikė.

Analizuojant praeities duomenis gana akivaizdu, kad dėl sparčios klimato kaitos 30 laipsnių speigų tikimybė Lietuvoje sumenko, tačiau neišnyko.

Parengė LHMT meteorologas Gytis Valaika