Saulės modulių rinkoje grįžta mažėjančios kainos

Saulės modulių kainos Lietuvoje šių metų trečiąjį ketvirtį vėl mažėja, po antrąjį ketvirtį užfiksuoto augimo. Kainų vidurkis dabar 6,3 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu metų ketvirčiu, tačiau vis dar 1 proc. didesnis nei šių metų pirmąjį ketvirtį. Gamintojai ir pardavėjai, tikėdamiesi didesnės pasaulinės paklausos, sukaupė daugiau modulių nei jų reikėjo rinkai, o tai lėmė kainų mažėjimą.

Lietuvoje saulės modulių vidutinės kainos šiuo metu siekia 194 eurus už 1 kW, kai antrąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai kainavo 207 eurus, o pirmąjį ketvirtį jų vidutinė kaina buvo 192 eurai už 1 kW.

Vidutinė 10 kW galios saulės elektrinės įrengimo kaina, įskaitant saulės modulius, montavimo konstrukcijas, inverterius, valdymo įrangą, projektavimą ir kitas paslaugas, siekia 5 710 eurų. Nors modulių kainos mažėjo, bendra elektrinės kaina, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo apie 1 proc. – nuo 5 653 eurų.

Vis daugiau pardavėjų į galutinį saulės elektrinės pasiūlymą įtraukia brangesnius hibridinius inverterius su papildomomis funkcijomis, leidžiančiomis sistemai veikti kartu su elektros kaupikliais. Kadangi ši įranga sudaro reikšmingą dalį bendros saulės elektrinės kainos, galutinė elektrinės kaina nežymiai išaugo.

10 kW galios saulės elektrinei įrengti reikalingų modulių kaina šiemet trečiąjį ketvirtį vidutiniškai sudaro 34 proc. visos saulės elektrinės įrengimo kainos. Tai 2,6 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį, kai ji buvo 36,6 proc. visos elektrinės įrengimo kainos. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus atpigo 1,3 proc. 2024 m. trečiąjį ketvirtį saulės modulių vidutinė kaina siekė 217 eurų už 1 kW ir sudarė 35,3 proc. galutinės saulės elektrinės įrengimo kainos, kuri vidutiniškai siekė 6 140 eurų.

Tai rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys, gauti apklausus daugiau nei 60 saulės moduliais mūsų šalyje prekiaujančių ir saulės elektrines įrengiančių įmonių.

Analizuojant kitų šalių saulės modulių pardavėjų viešai skelbiamas analogiškų, t. y. tokio paties tipo ir galios diapazono, saulės modulių kainas Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje, nustatyta, kad 2025 m. rugpjūtį, lyginant su liepa, Azijos gamintojų saulės modulių vidutinės kainos Lietuvoje ir Estijoje nesikeitė, Lenkijoje nežymiai sumažėjo (-0,2 proc.), o Vokietijoje ir Latvijoje pakilo (atitinkamai 0,2 ir 0,6 proc.).

Europos gamintojų saulės modulių vidutinė kaina tuo pačiu metu sumažėjo Lenkijoje (-0,2 proc.), išaugo Latvijoje (2,4 proc.). Lietuvoje, Vokietijoje ir Lenkijoje ši kaina nepakito.

Šiaurės Amerikoje pagamintų saulės modulių kaina šį rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo Lenkijoje (-0,2 proc.) ir Vokietijoje (-2,3 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu šių modulių kainos Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje išliko stabilios.

Grafike matoma vidutinė saulės modulių kaina nuo 2024 m. liepos iki 2025 m. rugpjūčio. Atlikta analizė parodė, kad kaimyninių šalių kainų tendencijos atitinka pasaulines, o Lietuvos rinka truputį atsilieka.

Remiantis vienos didžiausių Europoje saulės modulių prekybos ir tarpininkavimo platformų duomenimis, vidutinio ir aukšto efektyvumo modulių kainos liepos mėnesį sugrįžo į sausio mėnesį buvusį lygį. Mažo efektyvumo moduliai pasaulinėje rinkoje tuo laikotarpiu atpigo 15,4 proc.

Manoma, kad rugpjūtį kainų mažėjimas išliko nuosaikus dėl vis dar besitęsiančio saulėtojo sezono, kuris palaiko paklausą. Vis dėlto prognozuojama, kad ketvirto ketvirčio pradžioje, pasibaigus aktyviajam sezonui, paklausa dar labiau mažės, ir kainos gali dar nukristi. 

Daugiau informacijos kiekvieną metų ketvirtį skelbiama Lietuvos energetikos agentūros apžvalgose https://www.ena.lt/sem-kainos/

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

5 grilio idėjos, kurias galima paruošti taupiai ir greitai

grilio

Grilio sezonas jau įsibėgėjęs. Kiekvienas savaitgalis tampa proga išbandyti ką nors nauja ant žarijų. Kad apsipirkimas būtų kuo taupesnis, prieš ruošiant kepsninę verta peržvelgti IKI leidinį. Jame kiekvieną savaitę skelbiamos naujos nuolaidos maistui, pagal kurias lengva susiplanuoti grilio meniu. Taip išvengsite nereikalingų išlaidų ir mėgausitės skaniais patiekalais už gerą kainą. Kaip išnaudoti IKI leidinį grilio savaitgaliui? Principas paprastas: prieš pirkdami peržvelkite IKI leidinyje skelbiamas savaitės akcijas ir pagal jas susidarykite pirkinių sąrašą. Dažnai nuolaidos taikomos būtent grilio mėgėjams reikalingiems produktams

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Taip pat skaitykite