Šarvuočiai – Žemaičių Naumiestyje

Šeštadienį Per Žemaičių Naumiestį pravažiavo keli Lietuvos kariuomenės sunkiasvoriai vilkikai, gabenę šarvuotas kovines pėstininkų mašinas.

Karinio transporto eskortą lydėjo karo policijos ekipažai.

Ne kasdieninį įvykį nuošaliame provincijos miestelyje užfiksavo „Pamario“ laikraščio korespondentas.

 

Vilniuje bus minima Lietuvos vėliavos diena

Pirmąją 2018-ųjų metų dieną Katedros aikštėje Vilniuje vyks Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Jo metu Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškels 2018 metų vėliavą. Šia tradicinę vėliavos ceremonija primenama, kad 1919 metų sausio 1 d., Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.

Prieš pakeldami naująją trispalvę, Garbės sargybos kuopos kariai nuleis visus 2017 metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Kaip ir kasmet, pagal susiklosčiusią tradiciją senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart 2017 metų vėliava bus padovanota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.

Programa:  

14.00 – 14.30 val. Ceremonija Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje: 2017 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos nuleidimas; 2018 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos iškėlimas; Garbės sargybos kuopos kariai atliks tris iškilmingas salves; susirinkusius pasveikins Seimo, Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus miesto vadovybė; 2017 m. Gedimino pilies bokšto vėliavos perdavimas Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.

 

Apie Lietuvos vėliavos dieną:

Pirmą kartą Lietuvos trispalvę Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.  

Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną. 

Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta. 

Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, kol šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo, garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę. I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės. 

Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas P. Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje. Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d. 

Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol. 

Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio 1 d. rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.

KAM inf.

 

 

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai vėl suaktyvėjo – iš gyventojų išvilioja ir šešiaženkles sumas

Nepaisant kone kasdienių žinių apie internetinių ir telefoninių sukčių veiklą, apgavikų laimikiai auga. Vien paskutinėmis žiemos ir pirmomis pavasario dienomis iš žmonių net šešiskart išviliotos sumos, viršijusios 25 tūkst. eurų. Ekspertai ragina neprarasti budrumo ir telefonu neatskleisti jokių asmeninių duomenų. „Nei banko darbuotojai, nei policijos pareigūnai neprašo žmonių atskleisti savo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų ar panašios jautrios asmeninės informacijos. Nekalbant jau apie atvejus, kai rusiškai kalbantys asmenys prisistato esantys „Google“ ar „Igničio“ darbuotojais. Vos išgirdę tokius ar panašius teiginius bei

Dantų protezavimas – procedūros eiga ir dažniausios baimės

Dantų protezavimas – tai prarastų arba pažeistų dantų atkūrimo procedūra, kuri leidžia atkurti ne tik estetiką, bet ir kramtymo funkciją. Šiuolaikinė odontologija siūlo įvairius protezavimo būdus – nuo išimamų protezų iki fiksuotų dantų ant implantų ar natūralių dantų. Nors ši procedūra daugeliui pacientų kelia nerimą – ji dažniausiai yra neskausminga ir suteikia ilgalaikį rezultatą. Konsultacija ir gydymo plano sudarymas Pirmasis etapas – išsami konsultacija su odontologu, kurios metu įvertinama burnos sveikata, atliekami rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai. Gydytojas nustato, ar

Kas yra poveikio duomenų apsaugai vertinimas ir kada jis reikalingas?

Poveikio duomenų apsaugai vertinimas (PDAV) yra sisteminis procesas, kurio metu organizacija įvertina – kaip tam tikri duomenų tvarkymo veiksmai gali paveikti asmens duomenų saugumą ir privatumą. Šis vertinimas leidžia identifikuoti galimas rizikas, įvertinti jų poveikį bei parengti tinkamas priemones joms sumažinti. Poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuri padeda užtikrinti, kad organizacija laikosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimų. Kada poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas? BDAR 35 straipsnis numato, kad poveikio duomenų apsaugai vertinimas yra privalomas,

Plastmasinių bakų panaudojimo galimybės stebina savo įvairove

Plastikinis bakas gali kainuoti vos kelis eurus, tačiau net ir patys maloniai nustebsite, kaip įvairiai bei naudingai gali būti panaudojamas šis gaminys. Galite panaudoti namų ūkyje Štai, kaip įvairiai plastmasinį baką galite panaudoti namų ūkyje: Laikykite įvairius daiktus, pvz., žaislus, sporto inventorių, sodo įrankius ar valymo priemones; Bakelis gali tapti patogiu konteineriu daiktams, kuriuos reikia nešioti iš vienos vietos į kitą; Naudokite plastmasinius bakus daiktams, kuriuos reikia laikyti lauke, apsaugoti nuo lietaus ir dulkių; Suskirstykite smulkius daiktu – varžtus, vinis,

Taip pat skaitykite