Šalyje dujų balionų vis dar nepasikeitę daugiau nei 400 daugiabučių

Lietuvoje šeštus metus įgyvendinant suskystintųjų naftos dujų (SND) balionų šalinimo iš daugiabučių namų planą, dar apie penktadalis į programą įtrauktų namų ‒ 406 daugiabučiai ‒ šių balionų iš namų nepašalinę. 

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, 2020-2024 m. valstybės parama šalinant šiuos balionus iš daugiabučių pasinaudojo 1621 namas iš 56 savivaldybių.

Aktyviausiai dujų balionai buvo keičiami Anykščių, Kaišiadorių, Varėnos, Kelmės, Joniškio ir Skuodo rajonų savivaldybėse, pasyviausiai – Trakų ir Širvintų r. savivaldybėse.

Į planą iš viso buvo įtraukti 2027 daugiabučiai, iš jų 1621 atsisakė dujų balionų. Per šešerius metus daugybėje Lietuvos miestų ir miestelių jau pašalinta didelė dalis balionų, tačiau, VERT duomenimis, liko dar maždaug 20 proc., arba 406 daugiabučiai, kuriuose balionai vis dar naudojami.

Energetikos ministerijos iniciatyva vykdoma SND balionų daugiabučiuose keitimo kitais energijos šaltiniais paramos priemone siekiama užtikrinti gyventojų saugumą ir rinktis patikimesnius energijos šaltinius – elektrą arba gamtines dujas. Parama buvo skirta aukštesnių nei dviejų aukštų daugiabučių arba dviejų aukštų daugiabučių, kurių palėpėje (mansardoje) įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos, gyventojams, maistui ruošti naudojantiems SND balionus.

Gyventojai, norintys pasinaudoti paramos priemone, pirmiausia turėjo priimti vieningą viso namo gyventojų sprendimą ir pasirinkti alternatyvų energijos šaltinį – elektrą arba gamtines dujas. Po to paraiškas kompensacijoms gauti turi teikti daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkų įgaliotas asmuo, bendrija ar administratorius. Savarankiškai iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramos gauti ar paraiškų teikti negalima.

Parama lygiomis dalimis skiriama bendrajai inžinerinei elektros arba dujų sistemai pertvarkyti ar įrengti, įvadui į butą atnaujinti bei elektrinei ar dujinei viryklei įsigyti.

Birželį pasibaigė kvietimas teikti paraiškas. Anot APVA, šiemet iš viso gautos 98 balionų keitimo paraiškos, teigiamai įvertintos 62. Daugiausia paraiškų pateikta iš Šilutės, Šilalės ir Kalvarijos rajonų. Tam, kad būtų gauta parama, numatyti darbai turi būti atlikti ir reikiami dokumentai APVA sistemoje pateikti iki lapkričio 17 d.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) inf. 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite