Nepaisant rekordiškai pakilusių elektros kainų, Lietuvos vairuotojai svajoja apie automobilius, kurie kaip degalus naudotų ir elektrą. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ inicijuotos reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas antras gyventojas pirktų hibridinį automobilį, antri pagal populiarumą išlieka elektromobiliai. 

Brangymečio akivaizdoje

Su sąlyga, jei neribotų biudžetas, 45 proc. respondentų rugpjūtį norėjo įsigyti hibridinį automobilį, kuris varomas benzinu arba dyzelinu ir elektra. Palyginti su pernai geguže (39 proc.), tokių padaugėjo 6 proc.

Antroje vietoje liko elektromobiliai: tokios transporto priemonės norėtų kas penktas, arba 20 proc., šalies gyventojų. Šiemet jų yra 5 proc. mažiau negu pernai pavasarį. Benzininių automobilių paklausa išlieka nepakitusi, juos pirktų 10 proc. vairuotojų (pernai 9 proc.), tuo tarpu dyzelinu varomas automobilis domintų 10 proc. visuomenės atstovų (pernai 6 proc.).

Dujomis varomo lengvojo automobilio šiemet norėtų 3 proc. gyventojų (pernai pavasarį – 4 proc.).

„Elektros kainų dydis nėra tik mūsų šalies aktualija. Akivaizdu, kad Lietuvos vairuotojai labiausiai norėtų apsidrausti ir savo automobilyje derinti naujos kartos degalus – elektrą – bei įprastus benziną bei dyzeliną. Tačiau ir čia neverta turėti iliuzijų, nes degalinių švieslentėse taip pat matome nedžiuginančius skaičius. Kadangi gyventojai rinkosi taip, tarsi jų neribotų asmeniniai finansai, labai tikėtina, kad elektromobilių populiarumą mažina ne tik elektros kaina, bet mažas ir vairuotojų lūkesčių toli gražu neatitinkantis krovos tinklas“, – sako „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų vystymo vadovė Neringa Petrauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad automobilis paprastai perkamas ne vieneriems metams. Panašu, jog gyventojai pratinasi prie žinios, jog taršaus iškastinio kuro naudojimas automobiliuose bus mažinamas ir galiausiai jo bus visai atsisakyta.

Elektromobiliai – labiau didmiesčiams

„Tikėtina, kad prognozuojamas brangus ir sudėtingas šaltasis sezonas vartotojų simpatijas elektromobiliams gali dar labiau atšaldyti. Tačiau suprantame, kad tai yra laikinas etapas. Saulė, vėjas vis dažniau pasitelkiami elektrai gaminti, žaliosios elektros rinkoje tik daugės, o brangimo kryptis nesilaikys amžinai“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovė.

Elektromobiliai Lietuvoje yra didmiesčių transporto priemonė – būtent tarp didžiųjų šalies miestuose yra daugiausiai elektromobilių gerbėjų. Iš viso 25 proc. Kuo labiau nuo tankiausiai apgyvendintų ir geriausią infrastruktūrą turinčių vietovių tolstama, tuo labiau silpsta dėmesys šiai transporto priemonių rūšiai.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad net jeigu nespaustų biudžetas, elektromobilį įsigyti norėtų 18 proc. mažesnių miestų ar rajono centrų gyventojų ir tik 15 proc. kaimiškų vietovių atstovų.

Tuo tarpu „kompromisiniai“ hibridiniai automobiliai pasižymi stabiliu ir gana vienodu populiarumu. Jie domina 44 proc. didmiesčių, 44 proc. mažesnių miestų ir 46 proc. kaimų gyventojų.

Benzinu varomo automobilio norėtų kas dešimtas gyventojas, neatsižvelgiant į jo gyvenamąją vietą ir jos infrastruktūrą. Tačiau pigesnio eksploatavimo, taršesni dyzeliniai automobiliai akivaizdžiai paklausiausi atokiausiose, toliausiai nutolusiose kaimiškose vietovėse: čia tokį įsigyti norėtų 16 proc. gyventojų. Vidutinio dydžio miestuose tokių yra 11 proc., o transporto srautus norinčiuose riboti ir taršių automobilių atsisakyti didmiesčiuose – vos 6 proc.

„Vartotojai aiškiai supranta, jog atsinaujinantys ištekliai yra ateitis nepaisant to, kokius iššūkius tenka patirti dabar. Tačiau matant akivaizdžią sąsają tarp to, kaip sprendimų priėmėjai mato automobilių rinką ir to, kokia infrastruktūra jiems siūloma, atotrūkis tarp šių dviejų dedamųjų yra vis dar labai didelis. Jei jis nebus mažinamas, net ir atpigus elektrai vairuotojai nenorės persėsti į elektromobilius, todėl viešo krovos tinklo plėtra turi likti vienu svarbiausių tikslų, prie kurio įgyvendinimo prisidės ir mūsų bendrovė”, – teigia Neringa Petrauskienė.

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko šiemet rugpjūčio 25 – rugsėjo 2 d. Joje dalyvavo 1006 gyventojai, jų amžius nuo 18 iki 75 metų.

Jūratė Rupšienė