Šalia Sausgalvių mokymų metu pastebėta itin reta mažoji žąsis

Lietuvos ornitologų draugija informavo, kad kovo 30 d., sekmadienį, vyko mokymai apie mažąsias žąsis (lot. Anser erythropus). Retus paukščius pavyko ir pamatyti.

Mokymus sudarė teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje mokymų dalyje buvo gilinamos žinios apie žąsų pažinimą ir kaip galima prisidėti prie jų apsaugos. Vėliau mokymų dalyviai vyko į Nemuno deltą stebėti žąsų ir ieškoti ypač retos jų atstovės – mažosios žąsies. Šalia Sausgalvių kaimo net keliose vietose laukuose mokymų dalyviai aptiko itin didelius paukščių būrius, tad buvo puiki proga stebėti ir pažinti įvairias ančių, žąsų, gulbių, garnių ir tilvikų rūšis.

Dalyviams pasisekė pamatyti net dvi retas rūšis – trumpasnapę žąsį (Anser brachyrhynchus) ir mažąją žąsį (Anser erythropus).

Mokymus vedė projekto vadovas Liutauras Raudonikis ir ornitologas Vytautas Eigirdas.

Informacija parengta įgyvendinant projektą „Mažosios žąsies svarbiausių teritorijų tinklo apsauga prisitaikant prie klimato kaitos“.

Sausgalviuose yra trys polderiai, vandens kėlimo stotis (pastatyta 1961), aptarnaujanti 2365 ha plotą, 2005 m. įsteigtas pievų botaninis zoologinis draustinis. Čia saugomi stulgiai, meldinės nendrinukės. Pavasariais polderiuose poilsiui apsistoja daug migruojančių paukščių: gulbių, ančių, brastinių ir krantinių tilvikų ir kt.

Lietuvos ornitologų draugijos inf.

Nuotraukų autorės Justina Kuliešė ir Šarūnė Noreikaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių mariose karosai gaišta ne dėl ligos

karosai

Aplinkos apsaugos departamentas gavo tyrimų dėl Kuršių mariose kritusių karosų rezultatus. Karosams būdingos ligos nenustatyta.   Aplinkos apsaugos departamentas balandžio 17 d. sulaukė pranešimo apie Kuršių mariose masiškai nugaišusius karosus.  Šio departamento pareigūnai išžvalgė Kuršių marias. Karosų gaišenų pastebėjo įvairiose vietose, tiek vakarinėje, tiek rytinėje Kuršių marių pakrantėse.  Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ištyrė žuvis dėl galimų ligų. Aplinkos apsaugos agentūra paėmė vandens mėginius.   Balandžio 24 d. buvo gauti tyrimų rezultatai. Kritę karosai nesirgo savo

Vagystė Rusnėje

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Balandžio 23 d. ankstų rytą bute Usėnuose neblaivus vyras, gim. 1977 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (3,28 prom.) moteriai, gim. 1999 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 15 d. prieš pietus Rusnėje buvo pavogtas laivo MS BOAT 550 WT pakabinamo variklio „Mercury“ F115 EXLPT (115 AG) sraigtas ir jį laikanti variklio koja. Nuostolis tikslinamas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Balandžio 25 d. vėlų vakarą bute Jaunimo al., Šilutėje, neblaivi (tikrintis alkotesteriu atsisakė) moteris, gim. 1968

Orai: šalnų dar bus

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Balandžio 28 d., pirmadienį, naktį be kritulių. Vėjas nepastovios krypties, 4-9 m/s. Daug kur šalnos 1-5, dirvos paviršiuje kai kur iki 8 laipsnių šalčio, vietomis oro temperatūra 0-4 laipsniai šilumos. Dieną nelis. Vėjas pietvakarių, vakarų, 8-13 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 12-17, pajūryje – 9-11 laipsnių šilumos. Balandžio 29 d., antradienį, vietomis trumpai palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 9-14 m/s. Temperatūra naktį bus 3-8 laipsniai

Didysis 1931 m. Kauno potvynis

Šiais laikais balandžio viduryje daugelis jau svajojame apie labai greitai būsiančią vasarą ir dienomis tikimės bent 15–20 laipsnių temperatūros, tačiau praeityje žiemos buvo šaltesnės ir ilgesnės, todėl neretai tik kovo pabaigoje ar balandžio pirmoje pusėje mūsų šalies upės pradėdavo tvinti – prasidėdavo pavasarinis potvynis. Žiema 1931 metais Lietuvoje pasitaikė ilga ir šalta. Snigo dažnai – laukus uždengė 40–50 cm sniego sluoksnis. Sniegas buvo purus ir lengvas, laisvai kilnojamas vėjo, pustė kelius ir vieškelius, kartais sutrikdydamas autobusų eismą, o Šiaurės Lietuvoje

Taip pat skaitykite