Saga ne tik susega

Keturių raidžių žodis saga turi ne vieną prasmę.
Sagomis susegame drabužį ir atrodome tvarkingiau, jaučiame šilumą. Įmantresnės sagos drabužyje gali prilygti net meno kūriniams.
Saga vadinamas ir senovės skandinavų (islandų ir norvegų) bei airių literatūros žanras, taip pat didelis epinis kūrinys, pasakojantis šeimos gyvenimo istoriją.
O kas slypi už Dalios Jankauskienės parduotuvės „Saga“ pavadinimo?

Parduotuvės „Saga“ šeimininkė Dalia Jankauskienė klientus pasitinka su šypsena.

Susidomėjimo netrūko nuo pirmų dienų
Nuo pirmų dienų susidomėjimo sulaukė neseniai duris atvėrusi nauja parduotuvė Šilutės centre. Smalsiausi stoviniuodavo prie vitrinų, kurios šiek tiek kitokios nei kitų miesto parduotuvių. Iš lakoniško, bet spalvingo pavadinimo buvo spėliojama, gal čia įsikūrė ne tik parduotuvė, bet ir siuvykla.
Pravėrusieji šios parduotuvės duris sutriko čia neišvydę prekių gausos: aukštai ir sausakimšai prikabintų drabužių, kuriuos renkantis neretai pamiršti, ko tau iš tiesų reikia.
„Sagoje“ ant grakščių kabyklų laisvai kabo kelios suknelės, palaidinės, kelnės, švarkeliai. Suderintos spalvos ir medžiagos – drabužiai atrodo lyg būtų iš vienos spintos ar priklausytų vienam skoningam žmogui.
Aprangos aksesuarai, suradę vietą stilingose lentynėlėse, papuošia ir interjerą, ant žemo staliuko gyvatėlėmis susirangę šaliai kuria jaukumo įspūdį, o šmaikščią nuotaiką – rankinės, nuo minkštų pagalvėlių besidairančios pro langą į praeivius… Romantiškumo suteikia apšvietimas, o stilingame veidrodyje malonu pamatyti save su nauju apdaru.
Parduotuvės šeimininkė Dalia Jankauskienė, pasitinkanti su šypsena, kiekvienam besirenkančiam ar abejojančiam neįkyriai maloniai pataria.
Neabejingi naujovėms ir ieškantieji savo stiliaus iškart pamėgo „Sagą“. Prireikė suknelės – puiku, prie jos galima prisiderinti rankinę, švarkelį, šalikėlį, jei patiks – ir kelnes. Trūksta batelių – juos taip pat rasite čia. Štai ir visas stilingas ansamblis. „Sagos“ klientai lyg laukiami draugai, visada maloniai sutinkami. Kol išrankios moterys dairosi prie stovų su moteriškais drabužiais, vyrams taip pat netenka nuobodžiauti. Apmaudu tik, kad šios jaukios ką tik duris atidariusios parduotuvės neaplenkė ilgapirštis. Dabar nuo tokių saugo akyla kameros akis.
Lietuvės labai gražios
Parduotuvės šeimininkė pastebi, kad vyresnio amžiaus moterys stengiasi paslėpti „užsitarnautą“ viršsvorį po plačiomis palaidinėmis, bijo giliau iškirptų suknelių ar ryškesnių spalvų. Aprangoje vyrauja juodai pilki tonai. Kalbinama aprangos ansamblį pagyvinti ryškesniu šalikėliu vyresnio amžiaus moteris teisinasi, kad gali būti aplinkinių nesuprasta.
D. Jankauskienė pataria nebijoti „išsilukštenti“ iš žemės spalvų apdarų. Prieš sukurdama šeimą nemažai keliavusi, net užsienyje padirbėjusi, Dalia pastebi, kad lietuvės yra labai gražios, joms tereikia turėti daugiau drąsos. Drąsos nestokoja, įmantresnių apdarų ieško jaunos pirkėjos. Joms „Saga“ turi ką pasiūlyti. Drabužiai į „Sagą“ patenka iš 5 tiekėjų. Parduotuvės šeimininkė keliskart per mėnesį važiuoja jų rinktis ir parsivežti. Tuo metu parduotuvės vitrinoje atsiranda spalvingai žaismingas „Sagos“ laiškas pirkėjui, pranešantis, kada parduotuvė vėl dirbs.

Apie sagą
Pirmoji saga į Europą pateko iš Rytų. Dauguma Europos gyventojų pradėjo sagstytis dar XIII amžiuje. Sagos išduodavo kuriam luomui jų nešiotojai priklauso. Aukštuomenė nešiojo net auksines sagas, meniškai papuoštas. Didikai sagas dirbinosi iš dramblio kaulo, emalio. Saga buvo tarsi meno kūrinys, tik po Bastilijos šturmo ji tapo plačiai naudojama pagal savo tikrąją paskirtį.

Susikūrusi internetinę svetainę tikisi dar greičiau perprasti, ko labiausiai reikia norintiems stilingai rengtis, galės bendrauti su tolimesniais klientais. Net išrankiausiems klientams „Sagos“ šeimininkė pasiruošusi atskubėti į pagalbą. Gal todėl norinčios atnaujinti garderobą, ieškančios ne tik skoningos, bet ir kokybiškos aprangos pirkėjos atvyksta net iš kitų miestų.
Nelengva parinkti pavadinimą
Šiai parduotuvei pavadinimą išrinkti nebuvo sunku. Dar besimokydama Vainuto mokykloje Dalia kiekvienam naujam savo rūbui persiūdavo sagas, jas pakeisdama įmantresnėmis. Pati mėgo piešti, tapyti, gaila, kad svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Rinkdamasi profesiją nuo svajonės nuklydo. Studijavo socialinę pedagogiką, pagal specialybę dirbo Šilutėje, Airijoje.
Ir vis dėlto mokyklos laikų svajonės teberusena, jas realizuoja dabartinėje veikloje. Kuriant parduotuvę, jos interjerą, užsakant prekes, pakuojant dovanas vis padeda meniškas požiūris. Nemenkas vaidmuo skiriamas spalvoms, padedančioms kurti nuotaiką, išlaikyti dvasinę pusiausvyrą.
„Spalvos atspindi mūsų nuotaikas, žadina arba slopina aktyvumą, išryškina mūsų grožį arba priešingai – jį slepia. Ir net juoda spalva turi savo žavesį, suteikia pasitikėjimo ir yra praktiška“, – sakė D. Jankauskienė, padedanti nuspalvinti ne visada spalvingą pamariškių gyvenimą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Danutė

    maloni aplinka, maloni šeimininkė ir visai kitokios prekės akims „paganyti” ir „pasilepinti” 🙂

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite