Jau rašėme, kad šiuo metu geriau nevažiuoti į Rusnę be didelio reikalo. Ant kelio tebeteliūskuoja vanduo, pakilęs (o gal jau nukritęs) iki 40 centimetrų (buvo 48 cm). Bet kai reikia važiuoti ne į ekskursiją į Rusnę, o iš Rusnės – į darbą, mokyklą ar gimnaziją. Tada nepasirinksi. Užvakar po pietų rusniškiai gairėmis iš medžių pasižymėjo kelią ledu per užlietas pievas.

Eismas ledo keliu.
Vaidoto Vilko nuotr.

Skubantys į miestą su įvairiais reikalais, nenorėdami ilgiau palaukti eilėse, rusniškiai ir vėl atidarė ledo kelią – gairėmis nužymėjo ruožą, kuriuo galima važiuoti nuo lengvųjų automobilių perkėlos pradžios iki tilto per Atmatą prieigų.
Anot rusniškių, šalčiui laikantis, ledo storis jau pasiekė 20 cm. Lankymosi prie automobilių perkėlos metu, per apsemtas užšalusias pievas iš lėto vienas paskui kitą riedėjo lengvieji automobiliai, laikydamiesi apie 100 metrų atstumo vienas nuo kito. Vairuotojai atsiliepė į prašymą važiuoti ir ne didesniu kaip 40 km/val. greičiu. Nesiryžtantys važiuoti ledo keliu ir toliau keliauja į darbą ir į namus, naudodamiesi kelininkų paslaugomis.
Kalbinta Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad jau gal aštuonetą metų žmonės potvynio metu važinėja apsemtų pievų ledu: „Mums ir dvi-trys dienos yra daug. Žmonės gali pailsėti nuo eilių, greičiau pasiekti reikiamą tikslą. Mokiniai į mokyklas mieste vyksta potvyniams pritaikytu autobusu, kuris važiuoja pagal autobusų grafiką. Žmonės jau apsiprato, mažiau beliko pykčio, kuris apima potvynio pradžioje. Tačiau mums reikia saugesnio kelio. Daug metų prašome. Bent kad polius sukaltų, padarytų pralaidas. Kad ir vienos juostos eismas būtų…
Daugiau problemų iškyla seniems žmonėms, jie klausinėja, kaip reikės nuvažiuoti į ligoninę, kai turi iš anksto gavę taloną pas gydytoją. Kartais tenka atsisakyti ir bilieto į teatrą ar koncertą, nes reikia grįžti vėlyvesniu metu. Nors, dabar jau stengiamės nebepirkti bilietų į tokiu metu vykstančius spektaklius, kad nereikėtų grąžinti bilietų“.
Paminėjus vadinamus „driftininkus“(driftingas – tam tikra vairavimo technika), seniūnė sakė, kad jų pasitaiko kiekvienais metais, jie išlaužo kelio gaires, iškraipo vėžes. Džiaugiamės, kad šiemet sausio 4 dieną, kai užšalo ledas, buvo vėjuota ir ledas nelygus, gruoblėtas – tai jiems labai trukdo“.

Rusniškiai – ledo kelio atidarymo entuziastai.
Rusnės bendruomenės nuotr.

Daugelį metų Rusnėje gyvenantiems žmonėms jau pabodo kalbos ir pažadai apie estakados statybą. Kalbintas Savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas,,sakė, kad potvynio vanduo šiuo metu pakilęs iki 40 cm, kad kelia keturi keltuvai, kursuoja pravažus autobusas.
,,Kiekvienais metais tos pačios problemos. Žmonės susitaiko su jomis ir gyvena, nes nenori niekur kitur gyventi. Per parą perkeliama apie 600–700 automobilių. Kol nėra estakados, tos bėdos kiekvienais metais kartojasi. Jei būtų surasta lėšų estakadai statyti, gyvenimas potvynio metu palengvėtų. Didelių nusiskundimų iš gyventojų negauname. Niekada neatsisakome padėti. Šiandien užliejamuose kaimuose yra 138 sodybos. Jų skaičius nesikeičia, tik gyventojų mažėja. Iš buvusių 900, likę apie 300. Apie ledo kelią savivaldybė žinių neturi“, – kalbėjo A. Gorodeckas.
Rusnės seniūnė, atsisveikindama pridūrė skubanti pasižiūrėti, ar visur ant gairių ledo kelyje pritvirtinti atšvaitai – bus saugiau važiuoti vakare.
Biruta Jakštytė

Ledo kelias įveiktas saugiai.

Iš Šilutės pusės eilių nebeliko.