Ruošiasi tvarkyti Šilutę supančius miškus

LR aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas Šilutės savivaldybei atsiuntė raštą, kad patvirtintas 2014-2023 m. Šilutės miesto vidinės miškotvarkos projektas. Tai leis geriau tvarkyti ir pritaikyti miesto gyventojų poreikiams Šilutę supančius miškus.

Plotai, kuriuose miškotvarkos projektas bus įgyvendinamas Šilutės mieste.

 

Pasak Šilutės r. savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, mūsų Savivaldybė yra viena iš pirmųjų, kuriai patvirtintas miesto vidinės miškotvarkos projektas. Kitos savivaldybės tokius dar tik rengia ir nuo mūsiškių atsilieka keliais metais. Pagal šį projektą miškai bus tvarkomi 2014-2023 metais. Miškų sklypų inventorizacija atlikta 2014 m., naudojant vietovės fotografijas iš oro. Taip pat atliktas antžeminis miškų įvertinimas. Svarbiausias tikslas šioje teritorijoje yra miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas.
Bendras inventorizuotas miesto miškų plotas aprėpia 63,1 ha. Jis suskirstytas į tris kvartalus, kurių vidutinis plotas – 20,8 ha. Įgyvendinat projektą bus tvarkomi ne tik Šilutės miesto, bet ir Pagrynių, Traksėdžių, Naujakurių mikrorajono miškai. Tvarkomos teritorijos plotai dar bus tikslinami, nes Aplinkos ministerija yra užsakiusi koordinacinius matavimus.
Įgyvendinant projektą, numatytos dvi pagrindinės priemonės – kraštovaizdžio formavimas ir rekreacinės infrastruktūros kūrimas. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai numatyti 34,1 ha plote. Bus taikomas kompleksinio kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdas. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertamas medienos tūris turėtų neviršyti numatytos maksimalios 450 kub. metrų ribos. Kuriant rekreacinę struktūrą, Šilutės miesto miškuose numatoma įrengti tris rekreacinius takus, kurių ilgis 6,320 km, poilsiavietę, 2 vaikų žaidimų aikšteles, 7 sporto įrenginių aikšteles, 19 atokvėpio vietų, 18 užtvarų. Galutiniai rekreacinių takų išdėstymo sprendiniai bus numatyti techniniame projekte.
Įgyvendinus miškotvarkos projekto sprendinius ir pagal juos parengtą techninį projektą, Šilutės miesto miškuose bus įrengti nauji rekreaciniai objektai, paįvairinantys rekreacinių miškų kraštovaizdį, savitumą. Projekto realizavimas leis įgyvendinti socialinius tikslus, gerinti aplinkos kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę, plėtoti miškų rekreacinę infrastruktūrą.
Kiek lėšų reikės projektui įgyvendinti, kol kas nepaskaičiuota, nes dar nėra techninio projekto. Pasak R. Rimkaus, lėšos bus numatytos Specialiojoje aplinkos apsaugos rėmimo programoje, tikimasi Europos Sąjungos fondų paramos.
Kalbėdamas apie projekto įgyvendimimą, R. Rimkus sakė, kad sudėtingiausia bus Traksėdžių kaimo miške. Ten reikės nugriauti savavališkai suręstas pašiūres. Metams bėgant žmonės su niekuo nederindami miškeliuose prisistatė garažų ir sandėliukų. Dabar jų turės nebelikti.
Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius sakė, kad jų urėdija padės savivaldybei vertinti miškus ir pasiruošti kirtimams, tačiau šiaip su Savivaldybės valdomais miškais jie nedaug bendro teturi. Anksčiau su urėdija buvo derinami medžių kirtimai šioje teritorijoje, dabar tuo užsiima Valstybinė miškų tarnyba, kuri aktyviai dalyvaus įgyvendinant šį projektą.
Viktoras Aužbikavičius užsiminė, kad miškotvarkos projektą rengia ir Šilutės urėdija. Tik savivaldybės projektas daugiausiai susijęs su rekreacija, o miškininkų – su ūkine veikla.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • ar teisingai apskačiuota?

    Šilutės miesto miškuose numatoma įrengti tris rekreacinius takus, kurių ilgis 6,320 km,

  • joo

    Vėl sovietiniai laikaI: NUGRIAUTI, ATIMTI…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite