Ruošiasi tvarkyti Šilutę supančius miškus

LR aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas Šilutės savivaldybei atsiuntė raštą, kad patvirtintas 2014-2023 m. Šilutės miesto vidinės miškotvarkos projektas. Tai leis geriau tvarkyti ir pritaikyti miesto gyventojų poreikiams Šilutę supančius miškus.

Plotai, kuriuose miškotvarkos projektas bus įgyvendinamas Šilutės mieste.

 

Pasak Šilutės r. savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, mūsų Savivaldybė yra viena iš pirmųjų, kuriai patvirtintas miesto vidinės miškotvarkos projektas. Kitos savivaldybės tokius dar tik rengia ir nuo mūsiškių atsilieka keliais metais. Pagal šį projektą miškai bus tvarkomi 2014-2023 metais. Miškų sklypų inventorizacija atlikta 2014 m., naudojant vietovės fotografijas iš oro. Taip pat atliktas antžeminis miškų įvertinimas. Svarbiausias tikslas šioje teritorijoje yra miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas.
Bendras inventorizuotas miesto miškų plotas aprėpia 63,1 ha. Jis suskirstytas į tris kvartalus, kurių vidutinis plotas – 20,8 ha. Įgyvendinat projektą bus tvarkomi ne tik Šilutės miesto, bet ir Pagrynių, Traksėdžių, Naujakurių mikrorajono miškai. Tvarkomos teritorijos plotai dar bus tikslinami, nes Aplinkos ministerija yra užsakiusi koordinacinius matavimus.
Įgyvendinant projektą, numatytos dvi pagrindinės priemonės – kraštovaizdžio formavimas ir rekreacinės infrastruktūros kūrimas. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai numatyti 34,1 ha plote. Bus taikomas kompleksinio kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdas. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertamas medienos tūris turėtų neviršyti numatytos maksimalios 450 kub. metrų ribos. Kuriant rekreacinę struktūrą, Šilutės miesto miškuose numatoma įrengti tris rekreacinius takus, kurių ilgis 6,320 km, poilsiavietę, 2 vaikų žaidimų aikšteles, 7 sporto įrenginių aikšteles, 19 atokvėpio vietų, 18 užtvarų. Galutiniai rekreacinių takų išdėstymo sprendiniai bus numatyti techniniame projekte.
Įgyvendinus miškotvarkos projekto sprendinius ir pagal juos parengtą techninį projektą, Šilutės miesto miškuose bus įrengti nauji rekreaciniai objektai, paįvairinantys rekreacinių miškų kraštovaizdį, savitumą. Projekto realizavimas leis įgyvendinti socialinius tikslus, gerinti aplinkos kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę, plėtoti miškų rekreacinę infrastruktūrą.
Kiek lėšų reikės projektui įgyvendinti, kol kas nepaskaičiuota, nes dar nėra techninio projekto. Pasak R. Rimkaus, lėšos bus numatytos Specialiojoje aplinkos apsaugos rėmimo programoje, tikimasi Europos Sąjungos fondų paramos.
Kalbėdamas apie projekto įgyvendimimą, R. Rimkus sakė, kad sudėtingiausia bus Traksėdžių kaimo miške. Ten reikės nugriauti savavališkai suręstas pašiūres. Metams bėgant žmonės su niekuo nederindami miškeliuose prisistatė garažų ir sandėliukų. Dabar jų turės nebelikti.
Šilutės miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Viktoras Aužbikavičius sakė, kad jų urėdija padės savivaldybei vertinti miškus ir pasiruošti kirtimams, tačiau šiaip su Savivaldybės valdomais miškais jie nedaug bendro teturi. Anksčiau su urėdija buvo derinami medžių kirtimai šioje teritorijoje, dabar tuo užsiima Valstybinė miškų tarnyba, kuri aktyviai dalyvaus įgyvendinant šį projektą.
Viktoras Aužbikavičius užsiminė, kad miškotvarkos projektą rengia ir Šilutės urėdija. Tik savivaldybės projektas daugiausiai susijęs su rekreacija, o miškininkų – su ūkine veikla.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • ar teisingai apskačiuota?

    Šilutės miesto miškuose numatoma įrengti tris rekreacinius takus, kurių ilgis 6,320 km,

  • joo

    Vėl sovietiniai laikaI: NUGRIAUTI, ATIMTI…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite