Ruošiasi potvyniui, kurio gali ir nebūti
Šilutės rajone potvynio zonoje įsikūrę 456 gyventojai, iš kurių 90 yra sulaukę pensijos amžiaus. Savivaldybėje surengtame kasmetiniame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje aptarta, kaip pasiruošta galimam pavasario potvyniui. Tiesa, Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij sakė, kad orų prognozės leidžia spėti, kad potvynis šiemet bus toks pat nedidelis kaip ir pernai.
Potvynio gali ir nebūti
Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij sakė, kad šiemet didelio potvynio galime ir nesulaukti. Vasario mėnesį prognozuojama nuo –5 iki +5 laipsnių temperatūra, be didelių kritulių, todėl dideliam potvyniui, ko gero, nebus vandens.
Meteorologas sakė, kad ir netikėtas žiemos potvynis praėjusią savaitę kilo ne dėl vandens pertekliaus, o todėl, kad ledai užkimšo Leitės žiotis. Ledams pajudėjus, nuslūgo ir vanduo. Hidrometeorologas pasidžiaugė, kad 2016-2018 m. atkarpoje nuo Panemunės iki Rusnės numatoma sumontuoti stebėjimo kameras, todėl potvynio eigą bus galima stebėti monitoriaus ekrane.
Reikia pasirūpinti užtvankomis
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda priminė jau gerokai primirštą temą – mūsų rajonų užtvankų būklę. Po to, kai apgriuvusi Degučių užtvanka vėl sutvarkyta, o tvenkinyje kaip ir anksčiau tyvuliuoja vanduo, apie užtvankų būklę beprisimenama retai.
Vis dėlto A. Nausėda mano, kad siekiant išvengti nelaimių būtina atlikti prieš beveik pusę amžiaus pastatytų hidrotechninių įrenginių ekspertizę. Anot jo, šiais metais ekspertai tikrins 5 užtvankas. Svarbiausia išsiaiškinti didžiausios – Žemaičių Naumiesčio užtvankos – būklę, nes sugriuvus šiam pirš 40 metų statytam objektui, vanduo plūsteltų į miestelį.
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas sakė, kad būtina ištirti betono kokybę, nes Degučių užtvanka griuvo dėl blogo jo sutankinimo. Anot jo, tais laikais, kai šios užtvankos buvo statomos, nebuvo techninių priemonių betono kokybei tikrinti.
Transporto problemos
Kaip ir kasmet, išsiliejus deltos upėms, randasi transporto problemų. Jeigu per užlietą kelio ruožą ėį Rusnę eismą sutvarkyti pavyksta, tai lieka neaišku, kaip operatyviai suteikti pagalbą potvynio zonoje gyvenantiems žmonėms. Turima ratinė amfibija ir vikšrinis visureigis nelabai tinka potvynio sąlygomis.
Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas sakė, kad ir taip nelabai pravaži ratinė amfibija turi techninių ypatybių. Jos stabdžių ir valdymo sistema sukonstruotos taip, kad aštrios ledo lytys kartais perpjauna stabdžių žarneles, o vandens gavęs vairo mechanizmas užšąla ir amfibija tampa nebevaldoma…
Vikšrinis visureigis esąs per mažas didesnėms operacijoms, be to, jis neturi sraigto ir plaukia varomas besisukančių vikšrų. Vežti tokia amfibija žmones, o ypač vaikus, pavojinga.
Ugniagesių vadas sakė, kad ši technika gali puikiai tarnauti nesudėtingomis sąlygomis nuvažiuoti į apsemtą Žalgirių ar kurį kitą kaimą. Jis paprašė kelininkų leidimo vykti su vikšriniu transporteriu į gaisrus, nes asfalto jis negadinantis, o naudoti didelę ratinę amfibiją ne visada verta. Iš ugniagesių turimų trijų automobilinių cisternų tik viena gali įveikti iki 80 cm brastą, kitos dvi – tik po 40 cm.
Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas posėdyje apgailestavo, kad ir iš kariškių šiemet naudos mažai. Iš dviejų sunkių vikšrinių amfibijų likusi tik viena, o ir tą tik per 6 dienas sugebėtų atgabenti.
Posėdyje dalyvavęs VSAT Pagėgių rinktinės atstovas pridūrė, kad jau antrus metus remontuojamos ir abidvi amfibijos ant oro pagalvės, tačiau pasieniečiai pasiruošę priimti saugoti savo teritorijoje vikšrinę kariškių amfibiją.
Šilutės autobusų parko direktorius Artūras Stonkus sakė, kad patiria daug išlaidų eksploatuojant didesnio pravažumo autobusą MAN, kuriuo potvynio metu keliami žmonės. Anot jo, 1978 m. pagaminta technika gerokai susidėvėjusi. Atsarginių detalių tenka užsakinėti Vokietijoje, 2- 3 mėnesius laukti, kol atsiųs, o kaina būna trigubai didesnė negu įprastų autobusų detalių. Antai jau reikia keisti visas 6 padangas, kurios kainuos beveik 6 tūkst. eurų. Pasikeitusi transporto registravimo sistema taip pat muša per kišenę. Labai trumpą laiką eksploatuojamą transporto priemonę tenka nuolat drausti, kad nebūtų priverstinai išregistruota. Pusiau juokais, pusiau rimtai Artūras Stonkus pasiūlė perimti MAN kelininkams, tačiau VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės rajono skyriaus direktorius Algirdas Jakubauskas tokios dovanos atsisakė.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė pasidžiaugė bendradarbiavimu su kelininkais. Ji siūlė keisti kasmet rusniškiams išduodamus leidimus nuolatiniais, nes per kiekvieną potvynį žmonėmis iš naujo tenka minti seniūnijos slenksčius dėl leidimo. Taip pat ji sakė, kad jeigu prireiktų perkelti transporto priemonę po kelininkų tralo darbo valandų (šie dirba iki 22 val.), patogiau iškvieti traktorių su tralu iš Rusnės, nes atstumas dvigubai trumpesnis, nei važiuojant iš Šilutės.
Kalbėta, kaip organizuoti greitosios pagalbos tarnybų darbą potvynio zonoje.
Vaidotas VILKAS