Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai pateikė rugsėjo mėnesio orų apžvalgą. Minimas Pamarys, Ventė, Šilutė.

Ritos Tarvydienės nuotr.

Rugsėjo vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,6°C: nuo 9,4 iki 10,0  Rytų Lietuvoje, 11,0-12,0 vakariniame pakraštyje bei Kauno ir Birštono apylinkėse bei 12,0-13,0  Kuršių nerijoje, pamaryje ir pajūryje.

Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,9-20,5°C, žemiausia nukrito iki -1,3-4,2°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 3 d. Druskininkuose – 20,5°C, žemiausia – 7 d. Varėnoje, buvo -1,3°C.

Rugsėjo 2-11 d. 13 d., 18 d., 23-26 d. ir 30 d. ore arba prie dirvos paviršiaus ryto valandomis kai kur fiksuotos šalnos – oro temperatūra standartiniame 1,5 m aukštyje krito iki 1 laipsnio šalčio, prie dirvos paviršiaus – iki -5°C.

Trumpesni augalų vegetacijos laikotarpis

Visoje šalyje, išskyrus pajūrio zoną, rugsėjo 21-29 d. vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 10°C, baigėsi aktyviosios augalų vegetacijos sezonas. Šiais metais tai įvyko 10 d. anksčiau. Aktyviosios augalų vegetacijos sezonas Lietuvoje šiais metais tęsėsi vidutiniškai 138 d. – vidutiniškai 19 d. trumpiau.

Rugsėjo mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje buvo apie 44 mm, tačiau krituliai pasiskirstė labai netolygiai: 15-30 mm registruota rytinėje Lietuvos pusėje, vietomis Pietų Lietuvoje, gausiau lijo Vakarų Lietuvoje – 60-120 mm, daugiausiai prilijo Nidoje – 142,6 mm. Vietomis 14-18 ir 29 d. fiksuoti pavojingo lietaus atvejai.

Sausros

Sausra, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, pavieniuose šalies rajonuose pradėtas fiksuoti rugpjūčio 25 d., toliau plito per Lietuvos teritoriją. Rugsėjo 1 d. sausra tęsėsi dalyje Akmenės, Elektrėnų, Kelmės, Mažeikių, Plungės, Šiaulių, Šilutės, Širvintų, Telšių, Trakų r. sav. seniūnijų. Rugsėjo 7 d. keliose Mažeikių, Plungės ir Telšių rajono seniūnijose ilgėliau išsilaikiusi sausra iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Ten, kur kritulių kiekis per mėnesį viršijo normą, sausros baigėsi, tačiau vietovėse, kur kritulių buvo mažiau, sausros plito toliau. Paskutinę rugsėjo mėnesio dieną stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu vis dar laikėsi visose Jonavos ir Kėdainių r. sav. seniūnijose bei kai kuriose Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Pakruojo, Radviliškio, Šakių ir Širvintų,  r. sav. seniūnijose.

Rugsėjo 13 d. fiksuota ilgo lietingo laikotarpio pabaiga visose šalies savivaldybėse.

Rugsėjo mėnesį Saulės spindėjimo vidutinė trukmė Lietuvoje buvo 170 val. Ilgiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (217,5 val.), trumpiausiai – Utenoje, 137,7 val.

Didžiausias vėjo greitis siekė 11,2-17,1 m/s, Ventėje – 20,6 m/s, Palangoje – 19,5 m/s ir Šilutėje – 18,8 m/s.

Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje buvo 12-15°C, aukščiausia šiame gylyje daug kur kilo iki 19-24, žemiausia krito iki 5-9°C. Aukščiausia dirvožemio temperatūra 20 cm gylyje visoje šalyje buvo  19-23°C, žemiausia krito iki 9-11.

Šių metų rugsėjis – šalčiausias šiame amžiuje

Lietuvos hidrometeorologai skelbia, kad po rekordiškai karšto rugpjūčio įšokom į labai šaltą rugsėjį. Iš esmės jokio pereinamojo laikotarpio net nebuvo. Įdomu, kad tai jau antras iš eilės labai šaltas rugsėjis. Pernai rugsėjį irgi buvo šalta, tačiau pasitaikė ir šiltų dienų. Šiemet rugsėjį dienų su 20°C beveik nebuvo.

2022-ųjų rugsėjis nukrito net į 209 vietą (iš 245 metų). Vidutinė rugsėjo oro temperatūra siekė tik 10,3°C  arba net 2,3 laipsnio mažiau nei 1991-2020 m. vidurkis. Paskutinį kartą šalčiau buvo tik 2000 metais.

Įdomu tai, kad 10,3°C skaičius beveik atitinka ypač šilto 2020 metų spalio vidutinės oro temperatūros reikšmę. Taigi nesuklystume sakydami, kad šių metų rugsėjis buvo tarsi labai šiltas spalis. Be to, atkreipkite dėmesį, kad 2020 metų rugsėjis buvo vienas šilčiausių istorijoje. Tais metais ruduo pasižymėjo stebėtinai ilgai žalią lapų spalvą išlaikiusia gamta.

Dėl tokių ryškių karšta-šalta svyravimų kaltas sparčios klimato kaitos reiškinys ir Žemės polių šilimas bei su tuo susiję poliarinį sūkurio sraujymių pokyčiai (jų susibangavimas). Deja, bet kai kuriems žmonėms vis dar sunku suprasti tokį paradoksą, kad globalus šilimas mūsų regione lemia tiek labai šaltų, tiek labai karštų orų atvejus. Gali būti pagerinami tiek šalčio, tiek karščio rekordai. Tačiau vidutinė kiekvieno metų mėnesio oro temperatūra toliau sparčiai kyla.

Šiemet sausis ir vasaris buvo labai šilti, kovas truputį šiltesnis už normą, balandis ir gegužė – šalti, birželis – šiltas, liepa – truputį vėsesnė už normą, rugpjūtis – labai karštas. O štai rugsėjis – labai šaltas. Pagal dabartinius skaičiavimus, spalis turėtų būti truputį šiltesnis už normą.