Registrų centras paskelbė, kad Šilutės rajone gyventojų mažėjimu išsiskyrė Žemaičių Naumiestis.

Dažnai girdime sakant, kad Lietuvoje nyksta kaimai, ir tuomet prieš akis tikriausiai išvystame vidury laukų stovinčią apleistą sodybą. Gyvenimo pokyčių nepaneigsime – gyventojai iš mažųjų gyvenviečių keliasi gyventi į didmiesčius ar šalia jų. Vis dėlto nagrinėjant duomenis galima rasti ne vieną kaimą ar miestelį, kuris pagal gyventojų skaičiaus prieaugį lenkia ne vieną didmiestį.

Registrų centras šįkart išanalizavo Gyventojų registre esančią informaciją apie tai, kokiose gyvenvietėse – miestuose, miesteliuose, kaimuose ar viensėdžiuose – asmenys yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Dabartinius duomenis palyginus su buvusiais prieš 25 metus, buvo identifikuotos labiausiai pagal gyventojų skaičių augusios ir labiausiai sumažėjusios gyvenvietės.

Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu savo gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų. Iš jų miestuose yra deklaruota daugiau nei 2 mln., kaimuose – apie 840 tūkst., miesteliuose – apie 140 tūkst., viensėdžiuose – apie 10 tūkst. gyventojų.

„Darant išvadas apie gyventojų skaičių reikia turėti omenyje, kad deklaruota gyvenamoji vieta ne visuomet sutampa su žmonių faktine gyvenamąja vieta. Dalis asmenų galbūt persikėlė gyventi į kitą vietą, tačiau pamiršo tai deklaruoti, kiti galbūt išvyko į užsienį, tačiau savo išvykimo nedeklaravo. Kad nekiltų nepatogumų, patartina pasikeitusius duomenis pranešti seniūnijai ar elektroniniu būdu deklaruoti pasikeitusią savo gyvenamąją vietą“, – pataria Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Kur gyventojų daugėjo?

Didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenvietės greičiausiai nieko nenustebins – tai šalies didmiesčiai Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).

Tarp kaimų šiuo metu didžiausi yra Domeikava, Kauno r. (6 tūkst. gyventojų), Riešė, Vilniaus r. (4,5 tūkst.), Raudondvaris, Kauno r. (4,3 tūkst.), Dercekliai, Klaipėdos r. (4,2 tūkst.), Skaidiškės, Vilniaus r. (4,1 tūkst.), Ramučiai, Kauno r. (4,1 tūkst.), Ringaudai, Kauno r. (3,9 tūkst.), Rudamina, Vilniaus r. (3,8 tūkst.), Giraitė, Kauno r. (3,8 tūkst.) ir Užliedžiai, Kauno r. (3,4 tūkst.).

Miestelių kategorijoje daugiausiai gyventojų – Kauno rajone esančiame  Akademijos miestelyje (3,7 tūkst. gyventojų), Šalčininkų r. Jašiūnuose (2,5 tūkst.), Jonavos r. Rukloje (2,1 tūkst.), Pilviškiuose , Vilkaviškio r. (2 tūkst.) ir Mickūnuose (1,8 tūkst.) Vilniaus r.

Daugiausiai gyvenančių viensėdžiuose yra Klevinėje, (1,1 tūkst. gyventojų) ir Raisteniškėse (0,6 tūkst.), Vilniaus r., Klaipėdos r. Klausmyliuose (335), Vilniaus r. Žemuosiuose Rusokuose bei Dvariškiuose (beveik po 300).

Sparčiausiai auga didmiesčiai ir šalia jų esančios gyvenvietės

Per ketvirtį amžiaus, šių metų sausio 1 d., palyginus su 2000 metų sausio 1 d. duomenimis, sparčiausiai pagal gyventojų skaičių išaugo sostinė. Vilniaus mieste savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų šiuo metu yra beveik 190 tūkst. daugiau nei prieš 25-erius metus.

Antra sparčiausiai per 25 metus pagal gyventojų skaičių augusi gyvenamoji vietovė yra Šiaulių miestas (+15,3 tūkst. gyventojų), trečioje vietoje buvo Kauno miestas (+14,8 tūkst.). Tarp sparčiausiai augusiųjų taip pat yra Klaipėda (+11,9 tūkst. gyventojų) ir Palanga (+6,1 tūkst.).

„Pastebima tendencija, kad sparčiausiai augo šalia didmiesčių esančios gyvenvietės. Tarp tokių galima paminėti Klaipėdos rajone esančius Derceklius, kur dar 2000-ųjų pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę kiek daugiau nei 60 asmenų, o šiuo metu tokių yra jau daugiau nei 4 tūkstančiai. Paminėjimo verta ir Vilniaus rajone esanti Riešė, kur gyventojų skaičius per ketvirtį amžiaus išaugo dešimteriopai iki 4,5 tūkstančio“, – teigia Registrų centro atstovas.

Tarp sparčiausiai augusių gyvenviečių yra ir Gargždai (+3,5 tūkst. gyventojų), Kauno rajone esanti Giraitė (+3,4 tūkst.) ar Klaipėdos rajone esantys Trušeliai, kur 2000-ųjų pradžioje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę apie 70 asmenų, o  šiuo metu jų skaičius siekia beveik 3,4 tūkstančio.

Miestelių kategorijoje per pastaruosius 25 metus labiausiai gyventojų skaičius paaugo Šalčininkų rajone esančiuose Jašiūnuose – nuo 160 gyventojų 2000-ųjų pradžioje iki 2,5 tūkst. gyventojų šių metų pradžioje. Tiesa, tikėtina, kad  šis gyventojų skaičiaus pokytis susijęs su teritorijos administracinių vienetų perskirstymu, kadangi šalia esantis Jašiūnų kaimas tuo pačiu laikotarpiu neteko 1,6 tūkst. gyventojų.  Iš viensėdžių galima išskirti Vilniaus rajone esantį Klevinės viensėdį, kur šio tūkstantmečio pradžioje buvo deklaruota vos 10 gyventojų, o šiuo metu jų skaičius perkopė 1 tūkstantį.

Mažėjantys miestai ir nykstantys kaimai

Gyventojų skaičiaus mažėjimu išsiskyrė Panevėžys (-14,9 tūkst. gyventojų), Alytus (-5 tūkst.), Biržai (-2,3 tūkst.), Rokiškis (-2,1 tūkst.), Visaginas (-1,9 tūkst.) ir Telšiai (-1,8 tūkst.).

Tarp daugiausiai gyventojų per 25 metus netekusių Lietuvos kaimų yra jau minėtas Jašiūnų kaimas Šalčininkų rajone (-1,6 tūkst.), 700 gyventojų netekęs Šalčininkų kaimas bei Ignalinos rajone esantis Didžiasalio kaimas (-500 gyventojų).

Iš miestelių labiausiai gyventojų skaičius analizuotu laikotarpiu mažėjo Radviliškio rajone esančioje Baisogaloje (-425 gyventojai), Merkinėje, Varėnos raj. (-425), Krekenavoje, Panevėžio raj. (-370), Vilkaviškio rajone esančiame Pilviškių miestelyje (-370) bei Šilutės rajone esančiame Žemaičių Naumiestyje (-350).

Registrų centro inf.