Produkto ženklas populiarus tarp mažų ūkių savininkų

Šį mėnesį turėti Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos parkų produkto ženklą panoro net keturi nauji nariai.

Pagramančio regioninio parko produkto ženklas buvo suteiktas Jokūbui Račkauskui ir jo „Žaliajam ūkiui“. Jokūbo valdomame ūkyje yra taikomas ekologinis ūkininkavimas, o pats ūkis yra sertifikuotas Ekologinės gamybos sertifikatu. Ūkio perdirbimo ceche gaminama duona ir duonos gaminiai, taip pat cecho patalpose gaminami ir pilno grūdo makaronai.

Pajūrio regioninio parko produkto ženklas buvo suteiktas Dianai Šileikienei ir jos vedamai terapijai „Miško maudynės“ . Miško terapija arba kitaip miško maudynės – tai moksliškai pagrįsta sveikatinimo metodika ir kartu menas, mokantis pajusti miško kvėpavimą ir atrasti vidinę ramybę.

Nemuno deltos regioninio parko produkto ženklas buvo suteiktas mažajai bendrijai „Skalvos ramunė“, kurią įkūrė Gudauskų šeima. „Skalvos ramunė“ užsiima įvairiomis veiklomis, kurių dauguma yra glaudžiai susiję su senųjų Mažosios Lietuvos etnografinių ir gamtinių vertybių puoselėjimu. Pirtininkystė, bitininkystė, keramikos gaminiai ir etnografinio regiono kulinarinio paveldo (vofelių gamyba, kafijos ruošimas) puoselėjimas – tai pagrindinės talentingos Gudauskų šeimos įsteigtos bendrijos veiklos, kurioms ir buvo suteiktas Saugomų teritorijų produkto ženklas.

Itin smagu, kai ilgamečiai Saugomų teritorijų produkto ženklo turėtojai nusprendžia tęsti prasmingą bendradarbiavimą. Rambyno regioninio parko produkto ženklo turėtoju dar penkeriems metams tapo Egidijus Platūkis ir „Platūkių šeimos bitynas“. Platūkių šeimos bitės laikomos Pagėgių miestelio pakraštyje ir Bitėnų kaime, kur nėra jokios pramonės ar aplinką teršiančių objektų. Iš įvairiausių pievų ir miškų augalų surinktas medus subėga į stiklinius indelius, kur užrakinamas jo skonis ir aromatas. Su kiekvienu medaus šaukšteliu stiklainėlyje nugula ir keturių Platūkių šeimos kartų bitininkavimo istorija.

Saugomų teritorijų produkto ženklo simbolis – etnografinis paukštelis – patvirtina, kad produktas yra autentiškas, ekologiškas, pagamintas vietos gyventojų, nekenkiant aplinkai ir gyvajai gamtai bei palankus sveikatai. Todėl itin rekomenduojame naudotis šiuo ženklu pažymėtais produktais ar paslaugomis, nes taip prisidėsite ne tik prie sveikesnės aplinkos, tausosite gamtą, bet ir skatinsite prasmingas idėjas, kurių autoriai stengiasi savo veiklą vykdyti pagal aukščiausius gamtosauginius ir vertybinius standartus.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Kai kelionė į kliniką tampa iššūkiu: kaip padėti sergančiam augintiniui?

augintinis

Kai augintinis suserga, šeimininkui tenka ne tik rūpintis jo savijauta, bet ir spręsti, kaip kuo greičiau nuvežti pas veterinarijos gydytoją. Tačiau ne kiekvienam gyvūnui tokia kelionė lengva. Vieni bijo automobilio, kiti priešinasi transportavimo dėžei, o silpnesniems ar skausmą jaučiantiems augintiniams net trumpas važiavimas gali būti varginantis. Tokiais atvejais verta pagalvoti, ar būtina vykti į kliniką, ar veterinarijos gydytojas galėtų apžiūrėti gyvūną namuose. Kodėl kelionė pas veterinarą kelia nerimą? Gyvūnai jautriai reaguoja į nepažįstamą aplinką, garsus ir kvapus. Katės dažnai slepiasi,

Širdies ligos vyrams ir moterims smogia skirtingai

širdies ligos

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų, tačiau vyrų ir moterų rizika nėra vienoda skirtingais gyvenimo etapais, gali skirtis ir ligų eiga bei jų simptomatika. „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Rūta Masiulienė sako, kad vertinant širdies sveikatą svarbu atsižvelgti į biologinius lyčių skirtumus, hormoninius pokyčius ir skirtingais gyvenimo etapais atsirandančius rizikos veiksnius. „Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas negalime vyrams ir moterims visais atvejais taikyti vienodo rizikos profilio. Vyrams ateroskleroziniai procesai dažniausiai išryškėja jaunesniame

Japoninė reinutrė – invazinis augalas, kurį sunku išnaikinti

invazinė

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų. Į Europą ji buvo atvežta kaip dekoratyvinis augalas. Lietuvoje reinutrės ilgą laiką buvo auginamos sodybose ir parkuose dėl didelių gražių lapų, baltų

Taip pat skaitykite