Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje

Pernai Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija jau antrą kartą pakvietė Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse. Konkursui buvo pateiktos 9 paraiškos: 4 iš Aukštaitijos, 1 iš Dzūkijos (Dainavos), 2 iš Mažosios Lietuvos ir 2 iš Suvalkijos (Sūduvos). Net 5 sodybos pasiryžo konkurse dalyvauti antrą kartą.

Trečioji vieta pripažinta sodybai „Pakalnė“, kuri yra ant Pakalnės upės kranto Rusnės saloje, Šilutės rajone.  

Kaip ir dera senai žvejo sodybai: nuo namo iki upės – tik 30 metrų, upe tik du kilometrai iki Kuršių marių. Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Pagrindinio namo stogas dengtas nendrėmis, jį puošia tradiciniai apvadai. Aplinkui – vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis. Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai.

Sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė turi gidės licenciją ir gali supažindinti su apylinkių istorinėmis, etnografinėmis vietomis. Sodyboje vyksta vaistažolių ir arbatų pažinimo seminarai. Svečiams panorėjus, patiekiama tradicinės pamario žuvienės.

Jos savininkai Živilė ir Virgilijus Skirkevičius. Ši sodyba taip pat paskelbta geriausia 2020 m. etnokultūrine Mažosios Lietuvos sodyba.

 

Šilutės krašte pripažinimo sulaukė ir sodyba „Ėvė“, esanti Minijos kaime, Kintų seniūnijoje. Tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu). Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Ši sodyba – išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus.

 

Sodyboje galima paragauti tradicinių Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Gaminami Karaliaučiaus kukuliai „Kionigsberger Klopse“, anuomet buvęs prašmatnus krašto patiekalas – mėsos kukuliai baltame padaže su kaparėliais. Sodybos šeimininkai svečius vaišina žuviene, rūkyta žuvimi, varške, tradicinėmis arbatomis, kava.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 m. sodybai „Ėvė“ buvo skirta nominacija už Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros puoselėjimą, 2020 m. „Ėvei” skirta nominacija už dėmesį  Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir tradicijoms.

Antroji vieta atiteko sodybai „Po vienu rūmu“, įkurtai Grybiškių kaime, Šalčininkų r.

Jos įdomybė – sena dzūkiška pirkia su išsaugotu autentišku interjeru. Šioje pirkioje kuriamas namų muziejus, kuriame galima apžiūrėti daugybę tradiciniame gyvenime naudotų rakandų. Ši pirkia unikali ir tuo, kad kadaise tai buvo ir gyvenamasis, ir ūkinis pastatas.  Iš čia ir sodybos pavadinimas: būtent taip Dieveniškėse buvo vadinami namai, kuriuose gyveno ir žmonės, ir gyvuliai.

Naujas namas, kuriame kviečiami apsistoti svečiai, pastatytas laikantis Dzūkijos tradicinės architektūros principų.

 

Pirmąją vietą pelniusi sodyba „Pagulbis“, įkurta Pagulbio kaime, Molėtų r.  Tai išsaugotas aukštaitiškas dvarelis su visais autentiškais pastatais, kurie po šiai dienai rakinami prieš 100 metų kalvio nukaltais raktais. Namą supa tradicinių gėlių darželiai ir šimtametis obelų sodas. Vartus saugo šermukšnis, saugantis nuo blogos akies ir kitų negandų.

Interjere gausu antikvarinių, dvareliui būdingų baldų: indaujos, krėslai, pianinas. Tačiau gausu ir kiekvienai aukštaičio sodybai būdingų interjero detalių: svetainę puošia sodas, senovinė koklinė krosnis, rankšluostinės, senoviniai rankšluosčiai, margaspalvės tradicinės lovatiesės, sienų kilimėliai, nertos staltiesės, langus puošia ne tik užuolaidėles, bet ir tradiciniai karpiniai. Dauguma audinių austi šeimos moterų rankomis.

Sodyboje organizuojamos stovyklos, etnokultūriniai renginiai ir tradicinių amatų dirbtuvės: liejamos vaškinės žvakės, lipdoma iš molio, gaminami odiniai papuošalai, veliama vilna, kepami šakočiai.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 „Pagulbiui“ buvo skirta II vieta, pernai – I vieta. Ši sodyba taip pat pripažinta geriausia etnokultūrine Rytų Aukštaitijos sodyba 2020.

Parengta pagal  https://ekgt.lt/  

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite