Prekybininkai netapo valiutos keitėjais

Jau beveik savaitę gyvename euro zonoje ir galima daryti išvadą, kad euro įvedimas didelės sumaišties nesukėlė, nors nepatogumų esama. Nepasitvirtino ir blogiausias scenarijus, kurio bijojo prekybininkai – parduotuvės netapo valiutos keityklomis.

Litai ir eurai lygiagrečiai cirkuliuos iki sausio 15 dienos. Nuo sausio 16 d. vienintelė teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė bus euras.

Pereita gana sklandžiai
Kad perėjimas prie naujos valiutos ypatingų bėdų nesukėlė, patvirtino ir smulkieji prekiautojai, ir didesni prekybos centrai. Prekybos tinklo „Maxima“ Šilutės skyriaus direktorė Jovita Jankauskienė sakė, kad pradėti atsiskaitinėti eurais techniškai pasiruošta gerai, tačiau išlieka žmogiškasis faktorius. Pirmosiomis dienomis eurų Šilutės parduotuvėse pakako, visi mokėjusieji litais, grąžą gaudavo eurais.
Nepaisant to, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai prie naujų pinigų dar nepripratę, todėl pats pirkimo procesas vyksta šiek tiek lėčiau nei įprasta. Jovita Jankauskienė pastebėjo, kad žmonės tai supranta, todėl į nežymius trukdžius žiūri supratingai.
Eurų daugiau nei litų
Šilutės halėje dirbančios moterys savo dėžutėse eurų jau turi daugiau negu litų. Pradėjusios prekiauti sausio 2 d., jos sakė, kad prekyba vyksta gana sklandžiai. Žmonės stengiasi atsiskaityti eurais arba nelabai stambiomis litų kupiūromis. Anot prekeivių, dirbti su skirtingomis valiutomis nepatogu, tad laukia, kada bus galima atsiskaityti vien eurais.
Lauke savo užaugintas daržoves pardavinėjančios moterys taip pat labai nedejavo. Prekybos pradžioje grąžai turėjo šiek tiek savo eurų monetų, o paskui prekyba įsibėgėjo. Jos sakė, kad perkantys daržovių moka nebrangiai, todėl pirkėjai nesunkiai sukrapšto smulkių euro centų.
Tiesa, esama ir tokių, kurie eurų dar nečiupinėjo. Antai UAB „Valitekas“, teikiantis automobilių serviso paslaugas, kol kas grynųjų eurų dar neuždirbo. Po Naujųjų metų darbo nedaug, o už suteiktas paslaugas yra išrašytos sąskaitos.

UAB „Šilutės prekyba“ valdybos pirmininkas ir direktorius Egidijus Kuzminskas sakė, kad ruošiantis pradėti priiminėti naują valiutą, iš banko buvo užsakyta tona metalinių eurų.

Didžiausia apgultis šiuo metu bankuose. Žmonės stovi ilgose eilėse norėdami nemokamai išsikeisti litus į eurus. Iki oficialaus euro įvedimo, už konvertavimą reikėjo mokėti papildomai. Nemaža eilutė nusidriekusi ir Šilutės pašte, tiesa, stovintys žmonės kalbėjo, kad atėjo ne dėl eurų, o dėl korespondencijos ar apmokėti sąskaitas.
Parsivežė toną eurų
Didžiausią krūvį pereinant prie naujos valiutos kaimo vietovėse teko atlaikyti UAB „Šilutės prekybai“, kurios parduotuvės kai kuriuose kaimuose tėra vienintelės prekybos vietos. UAB „Šilutės prekyba“ valdybos pirmininkas ir direktorius Egidijus Kuzminskas sakė, kad žinodami esamą padėtį, euro atėjimui ruošėsi iš anksto ir kruopščiai. Naujųjų metų išvakarėse iš banko buvo atgabenta visa tona euro monetų.
„Vyrukai iš banko buvo nelabai patenkinti, kai visą toną monetų turėjo sunešti į antrą aukštą, bet ką padarysi…“ – šypsojosi E. Kuzminskas.
Perėjimą prie naujos valiutos palengvino tai, kad visose parduotuvėse, išskyrus „Šyšos“ valgyklą, veikia vienodo modelio kasos aparatai. Naujai valiutai visi jie buvo pritaikyti iš karto nuotoliniu būdu. Gruodžio 31 d. pardavėjoms beliko tik palikti juos įjungtus per naktį. Prekyba prasidėjo sausio pirmąją 10 val. ir nieko ypatingo neįvyko.

Šilutės halės prekeivės didelių problemų dėl euro neturėjo, bet nori, kad kuo greičiau apyvartoje liktų viena valiuta.

Pirkėjų būta nedaug, o ir pirko ne už daug. Keli pasinaudojo proga pirkdami pigią prekę pasikeisti kelis šimtus litų į eurus, tačiau tokių atvejų pasitaikė nedaug. Egidijų Kuzminską šiek tiek stebina tai, kad pradėjus mokėti eurais, dažnas pirkėjas mokėjo nelietuviškomis eurų monetomis. „Matyt kažkokia dalis metalinių eurų liko grįžus iš užsienio, o bankai eurų monetų nelabai nori keisti, todėl išleidžia dabar“, – svarstė E. Kuzminskas.
Anot jo, perėjimas prie eurų pareikalavo nemažai išlaidų, tačiau jeigu tai būtų įvykę, kaip planuota 2007 metais, tų išlaidų būtų buvę gerokai daugiau, mat per tuos metus gerokai patobulėjo elektroninės darbo priemonės.
Pirkėjų sumažėjo
Kai kurios nedidelės parduotuvės, ypač prekiaujančios ne maisto produktais, duris atvėrė tik dabar. Iš dalies tai paaiškinama problemų dėl euro vengimu, kitą vertus, pirmosiomis metų dienomis pirkėjų ir taip beveik nebūna. Tai patvirtino ir UAB „Šilutės prekyba“ direktoriaus pavaduotoja Natalija Galičinienė. Pasinaudojusi sumažėjusiu pošventiniu pirkėjų srautu, UAB „Šilutės prekyba“ inventorizacijai uždarė buitinių prekių parduotuvę.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Vilius

    Ar teisinga, kad po euro Šilutės sporto ir laisvalaikio klubai apvalina abonentų mokesčius į didžiąją pusę, pvz., jei iki euro įvedimo buvo 100 Lt mėnesinis mokestis, tai po naujųjų jis apvalinamas iki viso 30 €, t. y. kiekvienam abonentui pabrango mokestis net po 3,60 Lt (pvz., Žvaigždūnė, o Atėnai pabrangino net 7 Lt, ir t. t.).
    Tas pats apie kirpėjų, manikiūrininkių ir kt. paslaugas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite