Pražydo saugomos šilagėlės

Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – griežtai saugoma rūšis visoje Europoje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, įtraukta į Berno konvenciją bei Europos Sąjungos Buveinių direktyvą. Tai daugiametis 7-20 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis – storoka, tamsiai ruda. Žiedstiebiai statūs, tankiai apaugę švelniais, sidabriškais plaukeliais. Žiedlapiai – melsvai violetiniai, išorinė pusė apaugusi sidabriškais plaukeliais. Visos augalo dalys nuodingos. Sultys, patekusios ant akių, burnos gleivinės ar jautresnės odos, gali sukelti uždegimą. Žydi balandžio- gegužės mėnesiais, tačiau šįmet ypač anksti pražydo Dzūkijoje – kovo pabaigoje.

Vėjalandės šilagėlės labai pamėgę Dzūkijos sausus pušynus, šlaitus ir pamiškes. Tačiau dėl miško paklotės pasidengimo samanomis, pamiškių ir šlaitų užaugimo kitais žoliniais augalais, sėkloms tampa sunku čia įsitvirtinti. Tai viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl vėjalandės šilagėlės populiacija nyksta. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija jau kelerius metų atlieka šilagėlės augaviečių gerinimo darbus: pašalinant miško paklotę ir iškertant menkaverčius krūmus.

Anksčiau dažni natūralūs gaisrai miškuose taip pat teigiamai veikdavo vejalandės šilagėlės populiaciją. Įgyvendindama projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ruošiasi įvykdyti kontroliuojamą miško paklotės deginimą. Vėjalandė šilagėlė yra viena iš tų rūšių, kurios būklės gerinimas yra projekto tiksluose.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite