Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – griežtai saugoma rūšis visoje Europoje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, įtraukta į Berno konvenciją bei Europos Sąjungos Buveinių direktyvą. Tai daugiametis 7-20 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis – storoka, tamsiai ruda. Žiedstiebiai statūs, tankiai apaugę švelniais, sidabriškais plaukeliais. Žiedlapiai – melsvai violetiniai, išorinė pusė apaugusi sidabriškais plaukeliais. Visos augalo dalys nuodingos. Sultys, patekusios ant akių, burnos gleivinės ar jautresnės odos, gali sukelti uždegimą. Žydi balandžio- gegužės mėnesiais, tačiau šįmet ypač anksti pražydo Dzūkijoje – kovo pabaigoje.

Vėjalandės šilagėlės labai pamėgę Dzūkijos sausus pušynus, šlaitus ir pamiškes. Tačiau dėl miško paklotės pasidengimo samanomis, pamiškių ir šlaitų užaugimo kitais žoliniais augalais, sėkloms tampa sunku čia įsitvirtinti. Tai viena iš svarbesnių priežasčių, kodėl vėjalandės šilagėlės populiacija nyksta. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija jau kelerius metų atlieka šilagėlės augaviečių gerinimo darbus: pašalinant miško paklotę ir iškertant menkaverčius krūmus.

Anksčiau dažni natūralūs gaisrai miškuose taip pat teigiamai veikdavo vejalandės šilagėlės populiaciją. Įgyvendindama projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija ruošiasi įvykdyti kontroliuojamą miško paklotės deginimą. Vėjalandė šilagėlė yra viena iš tų rūšių, kurios būklės gerinimas yra projekto tiksluose.

Saugomų teritorijų tarnybos inf.