Prasidėjo rudeninis miškasodis – ypatingas dėmesys ąžuoliukams

Nors palyginus su pavasariniu miškasodžiu, rudenį želdomų plotų kur kas mažiau, šiemet rudens sodinimas nuo pavasarinio skiriasi dar ir tuo, kad jo metu bus pasodinta daug daugiau ąžuolo sodmenų. 

Pasodins apie 1,3 mln. ąžuolo sodinukų

Tai lėmė aplinkybė, jog paruošus reikiamą kiekį gilių, šį rudenį Valstybinių miškų urėdija (VMU) užaugino pakankamą kiekį ąžuoliukų. Po ilgesnės pertraukos, kai ąžuolynai nederėjo arba derėjo tik labai menkai, bus pasodinta apie 1,3 mln. ąžuolo sodinukų.

Tai reikšmingas įvykis, nes ąžuolas – viena svarbiausių Lietuvos miškų rūšių, turinti ne tik ekologinę, bet ir kultūrinę vertę.

Laimė, Panevėžio medelyne prieš trejus metus įdiegta gilių saugojimo technologija ateityje tokius gilių daigumo svyravimus sumažins, kadangi nuo šiol giles VMU galės saugoti iki 2 m.

Ar rudenį pasodinti medeliai sėkmingai prigis, labai priklauso nuo sodmenų ir jų pasodinimo kokybės. Sodinant medelį, būtina neužlenkti ir nedeformuoti jo šaknų, nepasodinti per giliai. Anot miškininkų, ant medelio užpylus žemių, rekomenduojama jo šaknis gerai apspausti kojomis, kad neliktų oro tarpų – sodinukas turėtų stovėti tiesiai. Tinkamai pasodinti, esant palankioms drėgmės sąlygoms, medeliai atlaikys žiemos šalčius ir įsitvirtins.

sodinukaiDažniausiai rudeninius sodinimus VMU vykdo rugsėjo-lapkričio mėnesiais: spygliuočiai sodinami, susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, o lapuočiai – tik pradėjus kristi lapams. Na, o pavasarį pagrindiniai sodinimai prasideda įšalui išėjus – dažniausiai tai būna kovo pabaiga-balandžio pradžia.

Būtina apsaugoti nuo žvėrių

Svarbu nepamiršti, kad tiek rudenį, tiek pavasarį pasodinti jauni medeliai – pušys, eglės, maumedžiai, taip pat lapuočiai, tarp jų ąžuolai, bukai, klevai, liepos – turi būti apsaugoti nuo žvėrių daromos žalos – nugraužimo ar nulaužymo, stiebus graužiančių kenkėjų. Tam naudojami repelentai, individualios apsaugos arba aplink jaunuolynus yra įrengiamos apsauginės tvoros.

Miškininkų teigimu, želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios veikliosios medžiagos yra nepavojingos nei gyvūnams, nei aplinkai, tačiau jos daro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti.

Šiųmečio miškasodžio metu VMU sodina repelentais jau medelyne apsaugotus sodinukus – juos apipurškė VMU darbuotojai. Medelyne sodmenis specialistai purškia todėl, kad čia tai padaryti galima greičiau ir tiksliau, dėl ko sunaudojama mažiau purškiamų apsaugos priemonių.

Apsaugotus medelius VMU gali pasiūlyti ir rinkai. Taip yra daug patogiau – purkšti sodinukų neteks vėliau.

Iš viso šių metų rudenį VMU valstybiniuose miškuose planuoja pasodinti daugiau kaip 6 mln. sodmenų, skirtų miško įveisimui, atkūrimui ir atsodinimui. Tarp jų: apie 1,5 mln. juodalksnio, 1,3 mln. ąžuolo, po 1 mln. pušies ir eglės bei 0,8 mln. beržo sodinukų. VMU miškuose taip pat sodina ornitochorinius – kurių sėklas ar vaisius platina paukščiai – augalus: kriaušes, obelis, šermukšnius, sedulas, gudobeles, putinus.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Kai sveikas gyvenimo būdas tampa našta. Specialistė vardija ženklus, kad persistengėte

vaistininkė

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.   Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu. „Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo

Kaip apsaugoti save ir artimuosius, kai dangų skrodžia žaibai?

žaibai

Sinoptikai prognozuoja audringus ir permainingus orus. Daugelyje šalies vietų lis, vėjo gūsiai sustiprės iki 15-17 m/s, kai kur griaudės perkūnija. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad siaučiant stipriam vėjui, nereikėtų po medžiais, elektros perdavimo bei ryšių linijomis statyti automobilių, negalima artintis prie nutrūkusių elektros laidų. Iš kiemų, balkonų į pastatų vidų reikėtų sunešti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, sandariai uždaryti langus ir duris. Esant galimybei, apie vėją būtina informuoti savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Pavojingiau gyvenantiems kaime

Perkūnijos jau pakeliui: kaip apsaugoti namus nuo netikėtų elektros šuolių?

žaibas

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau girdėjosi. Tai žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius. Kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Draudikai ir elektros inžinerijos ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tiek techninėmis apsaugos priemonėmis, tiek įvertinti būsto draudimo apsaugą. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį

Taip pat skaitykite