Prasidėjo rudeninis miškasodis – ypatingas dėmesys ąžuoliukams

Nors palyginus su pavasariniu miškasodžiu, rudenį želdomų plotų kur kas mažiau, šiemet rudens sodinimas nuo pavasarinio skiriasi dar ir tuo, kad jo metu bus pasodinta daug daugiau ąžuolo sodmenų. 

Pasodins apie 1,3 mln. ąžuolo sodinukų

Tai lėmė aplinkybė, jog paruošus reikiamą kiekį gilių, šį rudenį Valstybinių miškų urėdija (VMU) užaugino pakankamą kiekį ąžuoliukų. Po ilgesnės pertraukos, kai ąžuolynai nederėjo arba derėjo tik labai menkai, bus pasodinta apie 1,3 mln. ąžuolo sodinukų.

Tai reikšmingas įvykis, nes ąžuolas – viena svarbiausių Lietuvos miškų rūšių, turinti ne tik ekologinę, bet ir kultūrinę vertę.

Laimė, Panevėžio medelyne prieš trejus metus įdiegta gilių saugojimo technologija ateityje tokius gilių daigumo svyravimus sumažins, kadangi nuo šiol giles VMU galės saugoti iki 2 m.

Ar rudenį pasodinti medeliai sėkmingai prigis, labai priklauso nuo sodmenų ir jų pasodinimo kokybės. Sodinant medelį, būtina neužlenkti ir nedeformuoti jo šaknų, nepasodinti per giliai. Anot miškininkų, ant medelio užpylus žemių, rekomenduojama jo šaknis gerai apspausti kojomis, kad neliktų oro tarpų – sodinukas turėtų stovėti tiesiai. Tinkamai pasodinti, esant palankioms drėgmės sąlygoms, medeliai atlaikys žiemos šalčius ir įsitvirtins.

sodinukaiDažniausiai rudeninius sodinimus VMU vykdo rugsėjo-lapkričio mėnesiais: spygliuočiai sodinami, susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, o lapuočiai – tik pradėjus kristi lapams. Na, o pavasarį pagrindiniai sodinimai prasideda įšalui išėjus – dažniausiai tai būna kovo pabaiga-balandžio pradžia.

Būtina apsaugoti nuo žvėrių

Svarbu nepamiršti, kad tiek rudenį, tiek pavasarį pasodinti jauni medeliai – pušys, eglės, maumedžiai, taip pat lapuočiai, tarp jų ąžuolai, bukai, klevai, liepos – turi būti apsaugoti nuo žvėrių daromos žalos – nugraužimo ar nulaužymo, stiebus graužiančių kenkėjų. Tam naudojami repelentai, individualios apsaugos arba aplink jaunuolynus yra įrengiamos apsauginės tvoros.

Miškininkų teigimu, želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios veikliosios medžiagos yra nepavojingos nei gyvūnams, nei aplinkai, tačiau jos daro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti.

Šiųmečio miškasodžio metu VMU sodina repelentais jau medelyne apsaugotus sodinukus – juos apipurškė VMU darbuotojai. Medelyne sodmenis specialistai purškia todėl, kad čia tai padaryti galima greičiau ir tiksliau, dėl ko sunaudojama mažiau purškiamų apsaugos priemonių.

Apsaugotus medelius VMU gali pasiūlyti ir rinkai. Taip yra daug patogiau – purkšti sodinukų neteks vėliau.

Iš viso šių metų rudenį VMU valstybiniuose miškuose planuoja pasodinti daugiau kaip 6 mln. sodmenų, skirtų miško įveisimui, atkūrimui ir atsodinimui. Tarp jų: apie 1,5 mln. juodalksnio, 1,3 mln. ąžuolo, po 1 mln. pušies ir eglės bei 0,8 mln. beržo sodinukų. VMU miškuose taip pat sodina ornitochorinius – kurių sėklas ar vaisius platina paukščiai – augalus: kriaušes, obelis, šermukšnius, sedulas, gudobeles, putinus.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutės ligoninėje konsultuos vaikų chirurgas-urologas

konsultuos

Šilutės ligoninė pranešė, kad nuo lapkričio 18 d. darbą Konsultacinėje poliklinikoje pradės vaikų chirurgas-urologas dr. Arvydas Palepšaitis. Gydytojo specializacija: vaikų urologinių susirgimų diagnostika ir gydymas; įvairios raidos ydos, limfinės sistemos bei kraujagyslių raidos ydos (hemangiomos, limfangiomos) ir susirgimai, išvaržos, sėklidės dangalų vandenė, nenusileidusios sėklidės,  įaugę nagai, pūlingos odos ligos, krūtų susirgimai,  odos-poodės  dariniai; minimaliai invazinė chirurgija (laparoskopija), lėtinės ir ūminės inkstų, bei šlapimo takų, sėklidžių ligos, šlapinimosi sutrikimai, ištyrimas ultragarsu. Kviečiame registruotis gydytojo konsultacijoms. Registracija vykdoma išankstinėje pacientų registracijos sistemoje

Smurto dienos

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 5 d. prieš pietus kieme Žemaitkiemio k., Usėnų sen., blaivi moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą blaiviam vyrui, gim. 1985 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 5 d. vakare Šilutėje neblaivus (1,58 prom.) vyras, gim, 1990 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1996 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 4 d. vakare namuose Rusnėje blaivus vyras, gim. 1941 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1939 m. Vyras sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio

Prancūzijos pensininkai „uždirba” daugiau nei dirbantieji. Ar tai įmanoma Lietuvoje?

pensija

Prancūzijos pensijų sistema veikia panašiai kaip Lietuvoje, tačiau šalies vidutinės pensininkų pajamos jau lenkia dirbančių piliečių uždarbį. Kas lėmė tokį sistemos rezultatą? Ar toks scenarijus pritaikomas Lietuvai, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Prancūzijos pensijų sistema remiasi trimis pakopomis: valstybine pensija, privaloma papildoma pensija bei savanoriška privačia pensija. Valstybinė dalis skaičiuojama pagal geriausius 25 karjeros metus. Privaloma papildoma, kartu su darbdaviu kaupiama, pensija nustatoma vertinant visą uždarbio istoriją. O kaupti papildomai savanoriškuose privačiuose fonduose galima lygiai taip pat kaip

Rudens lietūs užleidžia vietą šilumai  

rudens orai

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Lapkričio 6 d., ketvirtadienį, vietomis gali palinoti. Vėjas pietvakarių, pietų, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7, pajūryje – iki 9, dieną – 9-13 laipsnių šilumos. Lapkričio 7 d., penktadienį, žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas pietinių krypčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7, dieną – 9-13 laipsnių šilumos. Lapkričio 8 d., šeštadienį, be lietaus. Vėjas pietų, naktį pūs 2-6 m/s, dieną – 4-8 m/s. Naktį 1-4 laipsniai šilumos, šilčiausia bus vakariniame pakraštyje, pajūryje – 5-7

Taip pat skaitykite