Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tęsia pasitarimus su profesinėmis sąjungomis dėl šių metų spalį pasirašytos atnaujintos Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo. Vykdant pasirašytą kolektyvinę sutartį, pradedama etatų dydžių peržiūra švietimo įstaigose. Šis patikslinimas reikalingas siekiant efektyviai valdyti finansus, darbo krūvius, užtikrinti adekvatų darbo užmokestį. Dabar pasitaiko atvejų, kai etatas sudaromas nesilaikant teisės aktų.

Artimiausiu laiku bus prašoma mokyklų administracijų peržiūrėti registro duomenis, mokytojų – prisijungti prie pedagogų registro ir pasitikrinti, ar registre suvesti duomenys atitinka jų su mokykla pasirašytas darbo sutartis ir atliekamus darbus.

„Labai svarbu, kad patys mokytojai gerai suprastų, kas jiems priklauso – kokios valandos, kiek jų etate, koks darbo užmokestis už jį, ir kad duomenys būtų tiksliai pateikti oficialiame registre“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Mokyklos neturėtų praktikuoti etatų „taupymo“ – mokytojams privalu skirti visas jo darbui reikalingas valandas. Matome, kad tokia problema dar egzistuoja“, – pabrėžia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Prieš mėnesį su keturiomis iš penkių profesinių sąjungų pasirašytoje sutartyje numatyta peržiūrėti ir tobulinti mokytojų etatų skaičiavimo metodiką, mažinti klases, didinti atlyginimus pedagogams kitąmet 21 proc. Sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Sutarta peržiūrėti etatų skaičiavimo metodiką, didžiausią dėmesį kreipiant į pradinio ugdymo mokytojų darbo krūvį, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų per metus, tačiau jiems mokykloje vis tiek nesuformuojamas visas etatas, nors ir turėtų. Kartu bus parengti ir siūlymai dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar kitų susijusių teisės aktų tobulinimo.

Esminis sutarties pakeitimas susijęs su ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokesčio didinimu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc.  Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.

Bus skiriamos lėšos ir  mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų, darbo užmokesčiui padidinti: nuo 2024 m. sausio 1 d. – 10 procentų, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 18,7 procento. 2024 m. pabaigoje mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys ne mažiau kaip 150 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kaip kad numatyta politinių partijų susitarime dėl švietimo.

Susitarimas neapsiriboja trumpalaikiu vienerių metų laikotarpiu didinant mokytojų atlyginimus  – jame įsipareigojama sutarti ir dėl tolesnės švietimo darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvos dar ketveriems metams į priekį.

Sutarti ir pirmieji žingsniai dėl klasių mažinimo. Nuo ateinančių mokslo metų bus griežtinamas reguliavimas, kad savivaldybės iš ministerijos nebegautų valstybės dotacijų per didelėms klasėms. Sutarta parengti Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pakeitimą, pagal kurį tais atvejais, kai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformuojamos klasės, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, būtų įtvirtinta galimybė mažinti savivaldybei skirtas mokymo lėšas.

Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5-12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, kur tai įmanoma dėl pakankamo mokyklų ir klasių jose skaičiaus.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.