Potvynio repeticija
Praėjusią savaitę Šilutės rajone prasidėjo kiek rimtesnis senokai jau bematytas potvynis. Per užlietą kelią į Rusnę pradėta kelti keleivius ir automobilius. Tačiau gali būti, kad dabartinis potvynis tėra gerokai didesnio pavasarinio potvynio repeticija, o su pasiruošimu dideliam potvyniui kol kas ne viskas gerai.
„Padėtis vandiui atslūgti šiuo metu palanki, bet šią savaitę jis ant kelio greičiausiai dar išsilaikys. Manau, galime tikėtis staigesnio pavasarinio potvynio. Pievos šiuo metu jau užsipildžiusios vandeniu ir, jeigu pradėtų tirpti sniegas ir ledas, potvynis prasidėtų labai greitai. Gyventojai dar neturėtų nusiraminti ir privalo rimtai pasiruošti pavasariniam potvyniui. Jo šiemet galime tikėtis pakankamai didelio“, – perspėjo Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas.
Vanduo prie kelio Šilutė – Rusnė priartėjo praėjusį trečiadienį, o penktadienį viršijo 20 centimetrų lygį ir pakilo iki 41 centimetro. Automobilius pradėta kelti traktorių tempiamais tralais, gyventojus – padidinto pravažumo autobusu „Man“. Po to potvynis pradėjo slūgti ir pirmadienį, kai buvo rengiamas spaudai šis rašinys, vandens gylis ant kelio siekė 15-18 centimetrų.
Vanduo ir toliau slūgsta, upių vagos tuštėja. Šiuo metu apsemta apie 15 tūkstančių hektarų teritorija, apie 30 kilometrų kelių. Vandens apsuptyje atsidūrė 4 kaimai su 23 sodybomis, kuriose gyvena 65 žmonės. Pagalbos niekas neprašė, su apsemtoje teritorijoje gyvenančiais žmonėmis nuolat palaikomas ryšys. Dabartinį potvynį R. Renčeliauskas vertina kaip nedidelį. Jis kilo, kai pradėjo tirpti iškritęs sniegas ir pasipylė lietus. Leitės upę užkimšo ižas, o nepalankus vėjas neleido vandeniui išbėgti į Baltijos jūrą.
Kalbėdamas apie galimą didelį pavasarinį potvynį, R. Renčeliauskas sakė, kad šį penktadienį Šilutės savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje vyks jo pasiruošimui skirtas Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdis. Praėjusį penktadienį dėl pasiruošimo potvyniui sušauktas posėdis Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamente Klaipėdoje. Jame R. Renčeliauskas išgirdo ne itin džiuginančių naujienų. Pasiteiravęs, kada ir kur prasidėjus potvyniui būtų atgabenta kariškių amfibija, sužinojo, kad prireikus amfibija gali būti atgabenta ne greičiau kaip per 6 dienas, nes esą tiek užtruktų tralo jai pervežti užsakymas. Amfibija pas kariūnus liko tik viena. Ji reikalinga ir Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse. Kol kas sutarta, pirmiausia ją vežti į Šilutę.
Pačioje Šilutėje yra dvi amfibijos – didelė ratinė ir mažeikiečių padovanota vikšrinė. Ratinę numatyta naudoti tik keliant kelio Šilutė – Rusnė ruožu, o gražų „Marijos“ vardą turinti vikšrinė amfibija nedidukė ir nelabai pritaikyta dirbti mūsų sąlygomis. Su ja būtų galima nuvežti produktų ar pervežti žmones tik nelabai sudėtingomis sąlygomis: patekti į Žalgirių, Šyšos kaimus ir panašiai. Neturinti sraigto lengva amfibija didesnių apsemtų ruožų, ypač vandens telkinių su plaukiojančiais ledais, neįveiks. Pamario sąlygomis lengvesnės amfibijos nelabai tinkamos, nes joms dažnai tenka veikti ypač nepalankiomis sąlygomis – kai važiuoti trukdo dėl plūdrumo sumažėjęs sukibimas su keliu, o plaukti dar per seklu.
Vaidotas VILKAS