Politikai neskuba nuspręsti, ar renovuoti Švėkšnos sinagogą

Tik po Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžio projektas dėl pritarimo teikti
Švėkšnos sinagogos tvarkybos darbų projektavimo paraišką buvo įtrauktas į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Prieš tai įvykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje šis projektas palaikymo nesulaukė.

Tarybos sprendimo projekte siūloma pritarti, kad būtų teikiama Švėkšnos sinagogos (unikalus kodas 30620) tvarkybos darbų projektavimo paraiška Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paveldotvarkos programai. Jeigu šis projektas 2016 m. bus finansuojamas iš minėtosios Paveldotvarkos programos, jam įgyvendinti iš Savivaldybės biudžeto būtų skirta ne mažiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Daug metų nebenaudojama
Tarybos sprendimo projektą rengusi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė informavo, kad sinagogos pastatas jau daug metų nenaudojamas ir yra labai blogos būklės. Savivaldybės administracija ne kartą yra gavusi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus reikalavimus pasirūpinti pastato būkle: sutvarkyti pastato stogą, pašalinti taršos šaltinius aplink pastatą. 2012 m. iš Savivaldybės biudžeto paskyrus lėšų, sinagogos pastatas buvo uždengtas laikina danga, Švėkšnos seniūno rūpesčiu buvo sutvarkyta sinagogos aplinka. Šiuo metu laikina pastato stogo danga susidėvėjo ir vėl bėga vanduo. Niekam nenaudojamas pastatas darko miestelio aplinką.
2015-2020 m. ES finansavimo etapui Kultūros paveldo departamentas prioritetu iškėlė žydų kultūros paveldą, todėl jo tvarkybai bus skiriama daugiau dėmesio ir lėšų.
Lietuva rengiasi jungtis į Europos žydų kultūros paveldo kelią (jame dalyvauja Prancūzija, Ispanija, Italija). Kultūros paveldo departamentas sudaro prioritetinių objektų, kurie turėtų būti įtraukti į šį kelią, sąrašą. Jame yra ir Švėkšnos sinagoga.
Sutvarkius sinagogos pastatą, planuojama ten įrengti Švėkšnos muziejaus ekspoziciją (kuri dabar yra ankštose, nepritaikytose patalpose (rūsyje), dauguma eksponatų net neeksponuojama. Planuojama įrengti daugiafunkcę renginių salę bei kelias komercines patalpas. Paraiška bus rengiama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu „Dėl nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ją Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui reikia pateikti iki rugsėjo 1 d.

Taip šiuo metu atrodo užkonservuota Švėkšnos sinagoga.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Išklausę Kultūros skyriaus specialistės Redos Švelniūtės informaciją, Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai nelabai skubėjo pritarti šiam Tarybos sprendimo projektui. Tarybos narys Jonas Purlys stebėjosi, kodėl Savivaldybė turi mokėti už pastatą, kuris jai nereikalingas: „Mes turime pagalvoti, kaip perduoti jį Kultūros paveldo departamentui. Pasukus galvą, galima tai padaryti“.
Po neilgos diskusijos pasiūlyta balsuoti. Nors J. Purlys nuo balsavimo nusišalino, pritarta siūlymui teikti svarstyti šį projektą Tarybos posėdyje.
Seniūno galvos skausmas
Apgriuvusi, jaukaus Švėkšnos miestelio vaizdą darkanti, sinagoga yra tikras galvos skausmas Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. Ir tas galvos skausmas jau gerokai įsisenėjęs, tapęs chronišku, jeigu kalbėtume medicininiais terminais.
„Su sinagoga mes susiję tik tiek, kad ji yra mūsų miestelyje. Todėl mes tik pateikėme Savivaldybei reikiamus dokumentus. Sinagoga šiuo metu užkonservuota, užkalti langai, durys ir niekas ten nelandžioja. Būklė nekokia, nes vėjas yra pagadinęs stogą. Šita sinagoga ramybės neduos. Tai kultūros paveldo objektas, bus rašomi raštai ir teks kažką daryti. Nugriauti neleis. Būtų gerai, kaip siūloma, pritaikyti pastatą muziejui. Muziejaus mums reikia, nes dabartiniame, esančiame Saulės gimnazijos rūsyje, trūksta vietos, ne visus eksponatus galime parodyti. Dalį jų laikome kitame pastate. Ir sąlygos ten nelabai tinkamos. Sinagogoje kartu su muziejumi galėtų būti ir salė kameriniams renginiams. Bet bėda, kad visam tam reikia daug pinigėlių“, – kalbėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Jo manymu, reikia ieškoti paramos šaltinių. Gal padėtų Kultūros ministerija, reikėtų pabendrauti su žydų organizacijomis. „Sinagogoje būtina palikti žydų kultūros elementų, todėl reikėtų pasitarti, ką patys žydai norėtų ten matyti ir kaip nors gal galėtų prisidėti. Tai galėtų būti vienas iš didžiausių žydų kultūros objektų mūsų krašte. Anksčiau su žydais bandėme tartis. Nelabai pavyko. Pastatas priklauso Savivaldybei, žydų tautybės gyventojų Švėkšnoje praktiškai nebeliko, o savo kultūros centrą jie turi Kėdainiuose“, – pasakojo A. Šeputis.
Anot jo, blogai, kad ši sinagoga yra pačiame miestelio centre priešais gražuolę bažnyčią. Apleistas statinys tiesiog bado akis. „Čia rimta problemikė ir kažką reikės daryti“, – mąstė seniūnas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Kaip patekus į sukčių meilės pinkles nelikti su tuščia sąskaita ir sudaužyta širdimi?

Nors praėjusiais metais internetą sudrebinusi istorija, kai prancūzė sukčiui, apsimetusiam Bradu Pittu, pervedė solidžią sumą pinigų, daug kam galėjo sukelti šypseną, vis dėl to amžiną meilę žadantys apgavikai aktyvūs ir Lietuvoje.   Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis praėjusių metų mėnesius romantiniai sukčiai iš gyventojų pasisavino per  1 mln. eurų. Ekspertai pabrėžia, kad nors lietuvių budrumas auga, sukčiai veikia ne tik Valentino dieną. Jie visus metus randa naujų būdų, kaip išvilioti solidžias pinigų sumas.  Stebina išradingumu

Taip pat skaitykite