Pasitikdami laikraščio ištakų 70-metį šįkart skubėjome į Žemaičių Naumiestį. Šioje seniūnijoje gausu „Pamario“ skaitytojų, daug laikraštį prenumeruojančių. Mūsų tikslas – artėjančios sukakties proga naumiestiškių paklausti, ar laikraštis pateisina skaitytojų lūkesčius.
Susitikimas su skaitytojais vyko jaukiuose knygų namuose – Šilutės r. Viešosios F. Bajoraičio bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filialo patalpose.

Senų laikraščių komplektus bevartant.

Bibliotekos atgimimas
Daugelį metų biblioteka buvo įsikūrusi Žemaičių krašto etnokultūros centro pastato antrajame aukšte. 650 skaitytojų per metus aptarnaujanti biblioteka savo skaitytojams turi pasiūlyti apie 16-17 tūkst. leidinių. Bibliotekos skaitytojai – vaikai, jaunimas, netrūksta ir garbaus amžiaus lankytojų. Kopti į antrą aukštą ypač nepatogu buvo senjorams. Ankštose, šaltose patalpose netilpo knygos, jokių patogumų neturėjo čia dirbančios bibliotekininkės Nijolė Rimkienė ir Danutė Bružienė.
Sauganti didžiulį knyginį paveldą biblioteka laukė įkurtuvių. Malonūs persikraustymo darbai į rekonstruotą pastatą, kur jau yra įsikūręs muziejus, prasidėjo vidurvasarį. Teko palaukti lentynų knygoms. Joms įsigyti lėšų skyrė Savivaldybė. Nesnaudė ir bibliotekininkės. Šiuolaikinė biblioteka be inovatyvių priemonių neįsivaizduojama. Tikimasi, kad bibliotekos lankytojai bus laukiami ne tik abonementiniame skyriuje, edukaciniuose užsiėmimuose, bet ir ekspozicijų salėje vyksiančiose parodose, susitikimuose sus kūrėjais.
Biblioteka pateikė paraišką Lietuvos kultūros tarybai, tikimasi bibliotekos veiklai modernizuoti lėšų gauti iš Bibliotekų plėtros programos. Bibliotekos vizija – profesionali, informatyvi, jaunatviška, atvira, moderni biblioteka, savo lankytojams skleidžianti sukauptą unikalų XIX a. pirmos pusės knyginį paveldą, supažindinanti su parengta ir pildoma įžymių kraštiečių duomenų baze, kviečianti į edukacinius užsiėmimus, pristatanti literatūrines, istorines ekspozicijas.
32 metuai – su paštininko krepšiu
Pasidžiaugėme naujomis, įkurtuvių nuotaikomis gyvenančios bibliotekos erdvėmis, veikiančia klaipėdiečio rašytojo, bibliotekininko ir skulptoriaus Juozo Šikšnelio darbų paroda, sulaukėme „Pamario“ skaitytojų. Džiugu, kad skaitytojų gretose buvo ir „Pamariui“ rašantis gimnazistas Titas Bartulis. Į sutikimą atvyko naumiestiškė Alma. 32 metus laiškaneše dirbusi moteris bene dažniausiai tarp visų naumiestiškių savo rankose laikė „Pamarį“.
Moteris sakė, kad net naktį pažadinta galėtų pasakyti visų, kuriems ji yra nešiojusi paštą, adresus… Anuomet pėsčiomis užsukdavusi bene į kiekvieno mietelio gyventojo namus. Dažnas prenumeruodavo rajoninį laikraštį, ūkininkai naudingų žinių ieškojo „Valstiečių laikraštyje“. Alma pasakojo pradėjusi nešioti spaudinius kartu su dar 6 kolegomis. Vėliau bendradarbių gretos retėjo, paštininkų krepšiai sunkėjo, tačiau atlyginimas nekilo. Būdama užtarnautame poilsyje moteris jaučia apmaudą, gaunanti 152 eurus. Ji klausė: „Ar tai normalu?“

Susitikimo dalyviai.

Susitikimo dalyvius daina pasveikino Žemaičių Naumiesčio vokalo studijos ansamblis, kuriam vadovauja Dalia Svirskaitė. Po skambios dainos „Pamario“ laikraščio redaktorius Petras Skutulas priminė laikraščio ištakas, jo pavadinimų kaitą, apie laikraščio gyvenimą ir išgyvenimą konkurencingame gyvenime. Žurnalistikos studijas baigęs ir daug metų vadovaujantis redakcijai P. Skutulas pripažino, kad daug druskos suvalgęs iš skaitytojų nori išgirsti ar šiame išmaniųjų technologijų amžiuje, kai net karą galima tiesiogiai stebėti patogiai įsitaisius ant sofos, tebėra skaitytojų laukiamas popierinis laikraštis. Juk žinia užrašyta ant popieriaus skaitytoją pasiekia gerokai pavėlavusi.
Naumiestiškiai tikino, kad popierinis laikraštis teikia įprastą, malonų skaitymą. Jo negali sulyginti su mirgančiomis eilutėmis internete. Naumiestiškiai pripažino, kad jiems įdomios žmonių nuomonės, spausdinamos „Vakarų Lietuvos“ priedo puslapiuose, jiems įdomu pasiskaityti ir apie kaimynų gyvenimą Pagėgių savivaldybėje.
Skaitytojai klausė „Pamario“ redakcijos darbuotojų, ar rašantiems nėra sunku išlikti objektyviais. P. Skutulas patikino, kad žurnalistai nėra visų sričių meistrai, jie gali ir suklysti. Tačiau žurnalistikos etikos reikalavimų laikomasi. Anksčiau į redakciją kreipdavosi nemažai viskuo besipiktinančių žmonių. Tačiau išklausius juos ir antrą pusę, neretai paaiškėja, kad garsiau šaukiantis nėra teisesnis už kitus…
Laikraštis stengiasi išlikti opozicijoje, būti arčiau skaitytojo, jo pusėje. Taigi, ne visada ir ne apie visus gerai parašantis sulaukia ir priekaištų. Teko ir bylinėtis, tačiau iki šiol nė karto teisinių ginčų nepralaimėta.
Naumiestiškiai sakė norėtų laikraštyje rasti daugiau tiriamosios žurnalistikos straipsnių, klausė, ar nenumatoma naujų rubrikų. Redaktorius patikino, kad skaitytojams turėtų būti įdomu paskaityti ištraukų iš senų laikraščių numerių. Nors anuometinė žurnalistika buvo sausoka, tačiau „perliukų“ ir ten netrūko. Laikraščio puslapiuose netrūko ir naujienų, ir istorinių straipsnių, ir literatūrinių kūrinių.
Antai, daugiau kaip prieš du dešimtmečius naumiestiškiai skundėsi, kad policininkų panosėje klesti naminukės gamintojai. Neįprasta užduotis buvo patikėta jaunai žurnalistei Laimai Būzienei ir fotografui Dariui Aleknai. Šiam tandemui reikėjo nuvykti į Žemaičių Naumiestį ir išsiaiškinti, ar tikrai ten laisvai galima įsigyti naminukės.
Jaunimas sėkmingai įvykdė užduotį, į redakciją grįžo su stiklainiu naminukės, beje, pirktos netoli policijos nuovados… Skystimas nebuvo panaudotas pagal paskirtį, tačiau rašinys apie prekybą svaigalais turėjo rezonansą. Panašių istorijų 70 metų gyvuojančio laikraščio puslapiuose daug. Lankantis Rusnėje, salos seniūnė dalia Drobnienė, vartydama senų laikraščių komplektus paprašė leisti nusikopijuoti visą su Rusnės sala susijusią informaciją iš 1958 m. komplekto.
Susitikimas įgavo poetinį atspalvį, kai savo kūrybos eilių paskaitė „Pamario“ literatūrinis bendradarbis, poetas, rašytojas Audrius Šikšnius.

Laima PUTRIUVIENĖ