Poilsiaujantiems Lietuvos pajūryje: aplinkosaugininkai primena transporto priemonių statymo taisykles

Lietuvos pajūris vasarą sulaukia tūkstančių lankytojų. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kokių reikalavimų būtina laikytis statant transporto priemones, siekiant apsaugoti jautrias pajūrio ekosistemas ir išvengti pažeidimų.

Kuršių nerija

Kuršių nerijos nacionalinis parkas – viena labiausiai lankomų saugomų teritorijų Lietuvoje. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad statant automobilius Kuršių nerijoje reikia vadovautis ne tik kelių eismo taisyklėmis ir kelio ženklais, bet ir laikytis Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymosi etiketo.

Kuršių nerijoje motorinėmis transporto priemonėmis įvažiuoti ir važinėti po mišką galima tik keliais.

Nereikėtų važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ne ant kietosios kelio dangos, užstatyti užtvarų ir įvažiavimų į mišką.

Statyti transporto priemones Kuršių nerijoje galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.

Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Šventojoje

Šventoji yra saugomos teritorijos – Būtingės geomorfologinis draustinio dalis. Šiame draustinyje draudžiama palikti stovėti automobilius.

Daugiau informacijos apie Būtingės geomorfologinį draustinį galima rasti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos interaktyviajame Lietuvos saugomų teritorijų žemėlapyje saugoma.lt.

Palangoje ir Klaipėdoje

Šių vietovių ribose statant automobilius svarbu laikytis kelių eismo taisyklių ir savivaldybių nustatytų reikalavimų. Tačiau pagrindinis aplinkosaugos reikalavimas yra paprastas – transporto priemones galima statyti tik joms skirtose aikštelėse.

Kai kurios pajūrio teritorijos – ne vieta pasivaikščiojimams

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose pajūrio teritorijose lankytis griežtai draudžiama. Tokios vietovės yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke: Naglių gamtinis rezervatas. Išimtis Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas, kuriuo lankytojai gali eiti laikydamiesi tako ribų. Taip pat leidžiama eiti Baltijos jūros paplūdimio dalimi tarp jūros kranto linijos ir kopagūbrio papėdės bei pravažiuoti dviračių taku, neišeinant už tako ribų; Grobšto gamtinis rezervatas, kuriame leidžiama eiti tik Baltijos jūros paplūdimio dalimi tarp jūros kranto linijos ir kopagūbrio papėdės; Pajūrio regioniniame parke: Plocio (Plazės) gamtinis rezervatas. Šios saugomos teritorijos yra skirtos biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai – jose neleidžiama jokia ūkinė veikla, įskaitant ir vaikščiojimą. Draudimai taikomi siekiant užtikrinti saugomų rūšių ir natūralių buveinių išsaugojimą.

Svarbu

Tik specialiųjų tarnybų (policijos, medikų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, aplinkos apsaugos, aptarnaujančio personalo) transporto priemonių vairuotojai turi teisę įvažiuoti į Lietuvos pajūrį.

Teritorija, kurioje, sprendžiant iš tam tikrų požymių, dažnai važinėjama ar statomos motorinės transporto priemonės, nėra laikoma keliu ar aikštele: t. y. išvažinėta pieva ar miško paklotė nėra kelias.

Atsakomybė

Pažeidus minėtas taisykles gresia įspėjimas arba finansinė atsakomybė, priklausomai nuo pažeidimo vietovės statuso, jos rėžiai gali siekti nuo 30 iki 150 eurų (juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 230 eurų).

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite