„Mes nežinome kam, bet gyventi,

Kurt ir juoktis pasauly – puiku;

Nes ir tai, ką mes esam iškentę,

Vienąsyk prasiveržia džiaugsmu“.

Vytautas Mačernis

Saulėtą 2021 m. birželio 7-osios popietę stoniškiečiai kviesti į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialą dalyvauti poezijos valandoje „Aš einu vėl žemės ilgesy“, skirtoje poeto Vytauto Mačernio 100-osioms gimimo metinėms ir Vytauto Mačernio metams paminėti.

Bibliotekininkė Zofija Genutienė renginio dalyvius ir svečius supažindino su poeto biografijos faktais. Šio rašytojo gyvenimas – trumpas išties, bet per jį daug nuveikta, daug sukurta. Šeimoje augo septynetas vaikų, kurie buvo apkrauti žemiškais darbais, daug vargo, nes anksti mirė tėvas. Tačiau patys būdami mažaraščiais, namiškiai  palaikė jaunojo Vytauto pastangas siekti mokslo aukštumų. Pagarba mokslui buvo svarbiau už viską.

Apie ypatingą poetinį talentą, savivertę, domėjimąsi filosofija, intelektą ir V. Mačernio draugus bei pažįstamus, kurie vėliau tapo žinomais žmonėmis, kalbėjo ir eilėraščius skaitė ilgametė pedagogė Janina Gajauskienė. V. Mačernio eiles deklamavo bibliotekos skaitytoja Birutė Sudeikienė ir Pagėgių savivaldybės administracijos Stoniškių seniūnijos seniūnė Dalia Alkimavičienė.

Savo pastebėjimais apie poeto jaunystės meilę pasidalijo bibliotekos skaitytoja Virginija Macienė. Poeto vizija ryškiai atsispindi iš laiško, 1942 m. rašyto sužadėtinei Bronei Vildžiūnaitei, ištraukos: „Tačiau aš norėčiau, norėčiau visiems nušviesti kelius. Aš norėčiau, kad kas nors mane lyg degantį ugnies kamuolį išspjautų dangaus gelmėn. Ir tada aš šviesčiau virš jūsų galvų per visas dienas lyg nepasiekiama saulė“.

Dar ilgai skambėjo eilės, skaitomos pačių vakaro dalyvių. Keletas jų sakėsi atradę Vytautą Mačernį naujai…

Zofija Genutienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

Stoniškių filialo bibliotekininkė