Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrius seniūnams parengė informaciją apie invazines augalų ir gyvūnų rūšis. Daugiausia dėmesio skiriama gana plačiai paplitusiems didžialapiams augalams, vadinamiesiems Sosnovskio barščiams.

Sosnovskio barštis (nuotrauka iš Wikipedijos).

Australijoje ekologinę katastrofą kažkada sukėlė į aną žemyną atvežti triušiai. Šiais laikais problemų su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis turime gerokai daugiau. Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama per 12 tūkst. svetimų rūšių, iš kurių 10-15 proc. yra invazinės – jos dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai, nešdamos ekonominę bei socialinę žalą.

Kiekvienais metais į Europą patenkančių invazinių rūšių iš įvairių pasaulio regionų vis daugėja. Invazinės rūšys Europos Sąjungai kasmet padaro apie 12,5 mlrd. eurų žalos, todėl ES biologinės įvairovės strategijos tikslas yra iki 2020 metų nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujoms svetimoms augalų rūšims patekti ir prigyti Europoje.
Lietuvos gamtos fondo duomenims, vienas iš 7 pavojingiausių invazinių augalų yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi). Tai iš Kaukazo kilęs augalas. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvoje bandytas auginti silosui. Vėliau jį labai išplatino gėlininkai ir bitininkai, o paskui ėmė plisti savaime. Pavojingas žmonių sveikatai – sultys sukelia odos nudegimų, ypač pavojingas vaikams. Sudaro didžiulius sąžalynus, visiškai pakeičia vietinių augalų buveines. Kur įsiveisia, labai sunku beišnaikinti.
Pamario krašte Sosnovskio barščių nėra daug, gerokai labiau jie išplitę Utenos, Kauno ir Alytaus apskrityse. Turime galimybę gintis nuo šio invazinio augalo, nors tai ir brangu. Išnaikinti hektarą šių nepageidaujamų augalų kainuoja nuo 171 euro (atviruose plotuose) iki 1570 eurų vandens telkinių pakrantėse.
Tik nedaugelyje teritorijų pavyko išnaikinti Sosnovskio barščius. 2014-2015 metais šias piktžoles naikino Verkių regioniniame parke (2,77 ha). Darbai kainavo 34 tūkst. eurų. Finansavimas jiems naikinti numatytas iš ES fondų, tačiau iškyla problemų. Privačios žemės savininkai bando augalus išguiti iš savo žemės, tačiau sėklos atskrenda iš apleistų valstybinės žemės plotų. Neretai žemės savininkai yra senyvo amžiaus, jie patys nepajėgia padaryti tokių darbų. Žemdirbiai neranda teikiančių šių augalų naikinimo paslaugas.
Pasiūlymų, kaip kovoti su šiuo augalu, yra įvairių. Galima perduoti atsakomybę Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM, kuri organizuoja ir atlieka augalų apsaugos nuo piktžolių kontrolę, įsteigti viešąją įstaigą, kuri organizuotų invazinių rūšių kontrolę, tiesiogiai remti ūkininkus, kurie naikina Sosnovskio barščius (nemokamai aprūpinti herbicidais, purkštuvais, apranga, pagal panaudos sutartį duoti auginti avių sąžalynams nuganyti ar pan.), remti savivaldybes, kurios naikina invazinius augalus.

Sosnovskio barščių paplitimas Lietuvoje (diagrama iš Savivaldybės pranešimo).

Geriausia kovos priemonė – neleisti šiam augalui paplisti, naudojant mechanines ir chemines priemones.
Vaidotas VILKAS