Planuojantiems atsisakyti taršaus automobilio verta suskubti

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, jog liko šiek tiek daugiau nei mėnuo planuojantiems atsisakyti taršaus automobilio ir pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas.

Kompensacijoms 12 milijonų

Kompensacijoms už įsigytą aplinkai draugiškesnį transportą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. eurų. Elektriniams paspirtukams, dviračiams ir kitam alternatyviam transportui – 8 mln. eurų, o mažiau taršiems automobiliams įsigyti – 4 mln. eurų.

„Planuojantiems įsigyti mažiau taršų automobilį ar kitą darnaus transporto priemonę, šis kvietimas – puiki galimybė pasinaudoti valstybės parama ir kompensuoti dalį išlaidų. Taršių automobilių atsisakymas ne vien padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir oro taršą. Tai taip pat leidžia pasirinkti  transporto priemones, kurios teikia malonumą, ypač artėjant vasarai,“ – teigia APVA Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.

Nuo kvietimo pradžios (2022 m. birželio 1 d.) APVA gavo daugiau nei 5 tūkst. paraiškų už daugiau nei 4 mln. eurų kompensacijoms už seno ir taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas.

Vietoj mašinos – paspirtukas

Daugiausia, daugiau nei 7 tūkst. vnt., prašoma kompensuoti elektrinių paspirtukų ir dviračių. Dar beveik 4 tūkst. įsigyta elektrinių dviračių. Kvietimo sąlygos leidžia įsigyti po 2 vnt. šių ekologiškų transporto priemonių. Dar beveik 300 pareiškėjų pasirinko kompensacijas už įsigytus viešojo transporto bilietus, o 400 – už automobilių, paspirtukų ar dviračių dalijimosi paslaugas.

Daugiau kaip 1200 gyventojų įsigijo mažiau taršius automobilius, kurių išmetamas CO2 kiekis neviršija 130 g/km ir kurie nėra varomi dyzelinu.

Paraiškas gyventojai gali teikti iki 2023 m. birželio 1 d. per APVA informacinę sistemą APVIS.

Norintieji gauti kompensacines išmokas gyventojai turi būti sunaikinę savo M1 klasės taršų automobilį ir išregistravę jį iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro bei įsigiję minėtas mažiau taršias judumo priemones ir/arba paslaugas.

Priklausomai nuo įsigytų transporto priemonių, numatyta maksimali 1000 eurų išmoka vienam pareiškėjui už: viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinius ar kitus bilietus, išskyrus vienkartinius; už e-piniginės papildymą viešojo transporto paslaugų išlaidoms kompensuoti; už dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidas.

Iki 2023 m. birželio 1 d. taip pat vyksta kvietimas „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“, suteikiantis galimybę gyventojams atsisakyti taršių automobilių ir persėsti į mažiau taršius.

Iš viso nuo 2019 m., kuomet buvo pradėtos įgyvendinti šios priemonės, sunaikinta beveik 40 tūkst. taršių automobilių – panašus skaičius lengvųjų automobilių registruotas Klaipėdos rajone.

Aplinkos projektų valdymo agentūros inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Apie ledonešį ir vandens lygio kilimą Lietuvos upėse

ledonešis

Šiais metais sulaukėme sąlygų, kokių nebuvome turėję jau seniai. Žemė pasidengė gana stora sniego danga, o upes sukaustė ledas. Vertinant visas tendencijas laukėme didesnio potvynio, tačiau dėl pamažu atėjusių šiltų orų, be lietaus, potvynis išsitęsė. Daugelis upių jau baigia išsilaisvinti iš ledo gniaužtų. Vietomis vis dar likęs priekrantės ledas, ledo danga silpnėja, kai kur su didelėmis properšomis ir atotirpomis, vietomis stebimas ledonešis, stumiasi, grūdasi ledai. Paskutiniu metu vandeningumas upėse, kaip ir turi būti pavasarį, yra padidėjęs. Vandens lygis daugelyje šalies

Lietuvos energetinei nepriklausomybei – 2 eurų moneta

moneta

Lietuvos bankas išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą Lietuvos energetinei nepriklausomybei – vienam svarbiausių šalies sprendimų, sustiprinusių nacionalinį saugumą ir ekonominį savarankiškumą. Energetinė nepriklausomybė Lietuvai reiškė esminį lūžį – galimybę pačiai valdyti savo energijos šaltinius, atsisakyti priklausomybės ir kryptingai stiprinti ryšius su Europa. Šį istorinį žingsnį nuo šiol simboliškai įamžins naujoji moneta. „Energetinė nepriklausomybė – mūsų valstybės brandos ir atsakomybės įrodymas. Ji reiškia gebėjimą patiems spręsti, kaip užtikrinti šalies saugumą ir žmonių gerovę. Šia moneta pažymime kryptingą Lietuvos kelią į

Net ir geras automobilis nepadės, jei taupoma padangoms…

padangos

Ekspertai sako, kad būtent padangos lemia, kaip automobilis reaguoja kritinėmis akimirkomis. Tad bandymas sutaupyti jų sąskaita gali kainuoti gerokai daugiau nei naujas jų komplektas. Anot „Longo LT“ paruošimo centro vadovės Ugnės Debeikienės, padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečiasi su keliu. Būtent todėl jos yra vienas svarbiausių saugumo elementų, nes nuo jų priklauso, kaip automobilis stabdo, manevruoja ir išlaiko stabilumą. „Net pažangiausios saugumo sistemos, pavyzdžiui,  ABS ar ESP, veikia tik tada, kai padangos turi pakankamą sukibimą su kelio danga.

Kovo 11-oji Šilutėje – laisvės šventė ir „Sidabrinės nendrės“ apdovanojimas

Juodeškienė

Šilutėje iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji. Šventiniuose renginiuose dalyvavo Šilutės r. savivaldybės vadovai – meras Vytautas Laurinaitis ir kiti, Jie kartu su bendruomene pagerbė vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų, simbolizuojančią laisvę, nepriklausomybę ir mūsų valstybės stiprybę. Šventės metu tradiciškai įteikta garbinga „Sidabrinės nendrės“ premija. Šiemet ji paskirta VšĮ „Kintai arts“ vadovei, muzikinių ir kūrybinių renginių organizatorei Audrai Juodeškienei. Laureatė pagerbta už reikšmingą indėlį į krašto bendruomenės gyvenimą, aktyvią veiklą ir prasmingas iniciatyvas. Šis įvertinimas – ir

Taip pat skaitykite