Pirmas žingsnis Šilokarčemos kvartalo tvarkymo link

Rinkiminių kovų ir politinių batalijų įkarštyje beveik nepastebėtas liko vienas svarbus sprendimas, kurį Šilutės r. savivaldybės taryba priėmė vasario 19 d. posėdyje. Tąkart Taryba patvirtino Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies sutvarkymo programą.

Ilgo darbo rezultatas
Nors tai tik pirmas žingsnis ir visiškai neaišku, už kokias lėšas ir kada ši programa bus įgyvendinta, vis dėlto programoje atsispindi tai, ką daugelio posėdžių metu svarstė ir sprendė darbo grupės, su pertraukomis dirbusios daugiau kaip pusantrų metų.
Priminsime, kad tuo metu buvo paskelbtas Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas, kurio nugalėtojų siūlymai šviežiomis idėjomis papildė kvartalo tvarkymo viziją. Šilokarčemos kvartalo tvarkymas numatytas ir Šilutės r. savivaldybės 2015–2024 m. strateginiame plėtros plane, ir Šilutės miesto plėtros 2014–2020 m. galimybių studijoje, kurią rems ES struktūrinės paramos fondai.
Įgyvendinant programą 5–7,5 ha miesto teritorijoje norima sutvarkyti Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies susisiekimo, viešosios infrastruktūros statinius ir prieigas prie Šyšos. Norima sukurti aktyvią H. Šojaus dvaro, Šilutės uosto, Žuvų ir Turgaus aikščių bei gretimų miesto viešųjų erdvių visumą, sudarančią prielaidas darbo vietoms kurti, plėtoti kultūros, turizmo, smulkiojo verslo ir paslaugas ir skatinti investicijas į miestą ir šį kvartalą.
Nuo elektromobilių – iki akvariumo
Rengiant Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies sutvarkymo programą buvo surinktos visos idėjos ir pasiūlymai, kurios nagrinėtos darbo grupėse. Kai kurie sumanymai gerokai aplenkia laiką ir dabartines finansines galimybes, tačiau šios programos tikslas ir buvo pateikti kuo daugiau įvairių siūlymų, kad vėliau būtų iš ko rinktis.
Siūloma istorinio Turgaus aikštės užstatymo statinių vietą pažymėti dangomis ar kitomis priemonėmis. Pačią Turgaus aikštę pritaikyti taip, kad prie jos būtų galima Šyša priplaukti žvejybiniais laivais ir sudaryti sąlygas jiems iškrauti, trumpai saugoti žuvininkystės produktus, verstis lauko prekyba ir eksponuoti žvejybos istorinio paveldo eksponatus.
Numatoma buvusiame sandėlyje įrengti apie 500 kv. metrų patalpas su akvariumais, kuriuose būtų demonstruojamos vietinės žuvys, natūralios jų augimo sąlygos Nemuno deltos baseine ir Kuršių mariose, pristatomos šiuolaikinės žuvų auginimo technologijos. Pastate galėtų būti ir žuvų produktų sandėliavimo patalpos ir vieta žuvies restoranui ar kitai maitinimo įstaigai, netoliese – lauko kavinė.
Atsižvelgiant į sparčią technikos raidą, planuojama rengti bevielio interneto ryšį, kompiuterinių įrenginių ir mobiliųjų telefono pakrovimo vietas, automobilių stovėjimo aikštelėje numatyti ir įrengti vieną vietą elektromobilių baterijoms įkrauti.
Daug dėmesio skirta eismo infrastruktūrai – naujoms dangoms, tiltams, pėsčiųjų ir dviračių takams, įvairaus dydžio bei paskirties laivų prieplaukoms, automobilių ir aktyvaus poilsio aikštelėms. Šyšos kilpoje, kairiajame krante, numatytas parkas ramiam pasivaikščiojimui. Čia numatyta vietų skulptūroms, estradai, pėsčiųjų takams, šviestuvams ir mažosios architektūros elementams, prieigoms prie upės ir t. t .
Atrišo rankas projektavimo darbams
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Viktoro Bičkausko teigimu, šios patvirtinta ši programa leis tęsti tolimesnius miesto tvarkymo darbus. Dabar bus galima pradėti projektavimą, gauti ir apsvarstyti projektinius pasiūlymus, pradėti bendrauti su Šilokarčemos kvartalo architektūrinės-urbanistinės idėjos konkurso nugalėtojais dėl jų idėjų įgyvendinimo. Galutinai apsisprendus, ką iš programoje numatytų pasiūlymų reikėtų įgyvendinti, paaiškės kiek tai kainuos ir kur ieškoti finansavimo šaltinių.
Skyriaus vedėjo manymu, jų gali būti įvairių: dalį programos galima įgyvendinti Kelių fondo, dalį ES fondų ir net privačiomis lėšomis. „Svarbiausia, kad Šilutė taptų gražesnė ir patrauklesnė tiek jos gyventojams, tiek atvykstantiems turistams“, – sakė V. Bičkauskas.
Paklaustas, per kiek laiko tokia programa galėtų būti įgyvendinta, V. Bičkauskas atsakyti negalėjo. Anot jo, tai priklauso nuo daugybės aplinkybių, todėl prognozuoti esą neįmanoma, svarbiausia, kad duotas startas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite