Pirmas žingsnis Šilokarčemos kvartalo tvarkymo link

Rinkiminių kovų ir politinių batalijų įkarštyje beveik nepastebėtas liko vienas svarbus sprendimas, kurį Šilutės r. savivaldybės taryba priėmė vasario 19 d. posėdyje. Tąkart Taryba patvirtino Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies sutvarkymo programą.

Ilgo darbo rezultatas
Nors tai tik pirmas žingsnis ir visiškai neaišku, už kokias lėšas ir kada ši programa bus įgyvendinta, vis dėlto programoje atsispindi tai, ką daugelio posėdžių metu svarstė ir sprendė darbo grupės, su pertraukomis dirbusios daugiau kaip pusantrų metų.
Priminsime, kad tuo metu buvo paskelbtas Šilutės miesto Šilokarčemos kvartalo architektūrinės-urbanistinės idėjos konkursas, kurio nugalėtojų siūlymai šviežiomis idėjomis papildė kvartalo tvarkymo viziją. Šilokarčemos kvartalo tvarkymas numatytas ir Šilutės r. savivaldybės 2015–2024 m. strateginiame plėtros plane, ir Šilutės miesto plėtros 2014–2020 m. galimybių studijoje, kurią rems ES struktūrinės paramos fondai.
Įgyvendinant programą 5–7,5 ha miesto teritorijoje norima sutvarkyti Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies susisiekimo, viešosios infrastruktūros statinius ir prieigas prie Šyšos. Norima sukurti aktyvią H. Šojaus dvaro, Šilutės uosto, Žuvų ir Turgaus aikščių bei gretimų miesto viešųjų erdvių visumą, sudarančią prielaidas darbo vietoms kurti, plėtoti kultūros, turizmo, smulkiojo verslo ir paslaugas ir skatinti investicijas į miestą ir šį kvartalą.
Nuo elektromobilių – iki akvariumo
Rengiant Šilokarčemos kvartalo centrinės dalies sutvarkymo programą buvo surinktos visos idėjos ir pasiūlymai, kurios nagrinėtos darbo grupėse. Kai kurie sumanymai gerokai aplenkia laiką ir dabartines finansines galimybes, tačiau šios programos tikslas ir buvo pateikti kuo daugiau įvairių siūlymų, kad vėliau būtų iš ko rinktis.
Siūloma istorinio Turgaus aikštės užstatymo statinių vietą pažymėti dangomis ar kitomis priemonėmis. Pačią Turgaus aikštę pritaikyti taip, kad prie jos būtų galima Šyša priplaukti žvejybiniais laivais ir sudaryti sąlygas jiems iškrauti, trumpai saugoti žuvininkystės produktus, verstis lauko prekyba ir eksponuoti žvejybos istorinio paveldo eksponatus.
Numatoma buvusiame sandėlyje įrengti apie 500 kv. metrų patalpas su akvariumais, kuriuose būtų demonstruojamos vietinės žuvys, natūralios jų augimo sąlygos Nemuno deltos baseine ir Kuršių mariose, pristatomos šiuolaikinės žuvų auginimo technologijos. Pastate galėtų būti ir žuvų produktų sandėliavimo patalpos ir vieta žuvies restoranui ar kitai maitinimo įstaigai, netoliese – lauko kavinė.
Atsižvelgiant į sparčią technikos raidą, planuojama rengti bevielio interneto ryšį, kompiuterinių įrenginių ir mobiliųjų telefono pakrovimo vietas, automobilių stovėjimo aikštelėje numatyti ir įrengti vieną vietą elektromobilių baterijoms įkrauti.
Daug dėmesio skirta eismo infrastruktūrai – naujoms dangoms, tiltams, pėsčiųjų ir dviračių takams, įvairaus dydžio bei paskirties laivų prieplaukoms, automobilių ir aktyvaus poilsio aikštelėms. Šyšos kilpoje, kairiajame krante, numatytas parkas ramiam pasivaikščiojimui. Čia numatyta vietų skulptūroms, estradai, pėsčiųjų takams, šviestuvams ir mažosios architektūros elementams, prieigoms prie upės ir t. t .
Atrišo rankas projektavimo darbams
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Viktoro Bičkausko teigimu, šios patvirtinta ši programa leis tęsti tolimesnius miesto tvarkymo darbus. Dabar bus galima pradėti projektavimą, gauti ir apsvarstyti projektinius pasiūlymus, pradėti bendrauti su Šilokarčemos kvartalo architektūrinės-urbanistinės idėjos konkurso nugalėtojais dėl jų idėjų įgyvendinimo. Galutinai apsisprendus, ką iš programoje numatytų pasiūlymų reikėtų įgyvendinti, paaiškės kiek tai kainuos ir kur ieškoti finansavimo šaltinių.
Skyriaus vedėjo manymu, jų gali būti įvairių: dalį programos galima įgyvendinti Kelių fondo, dalį ES fondų ir net privačiomis lėšomis. „Svarbiausia, kad Šilutė taptų gražesnė ir patrauklesnė tiek jos gyventojams, tiek atvykstantiems turistams“, – sakė V. Bičkauskas.
Paklaustas, per kiek laiko tokia programa galėtų būti įgyvendinta, V. Bičkauskas atsakyti negalėjo. Anot jo, tai priklauso nuo daugybės aplinkybių, todėl prognozuoti esą neįmanoma, svarbiausia, kad duotas startas.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite