Pereikite per savo namus ir sužinosite, kokių daiktų sukaupėte daugiausiai 

Pixabay nuotr.

Naujieji metai daugeliui prasideda ne tik pažadais, bet ir noru susitvarkyti – tiek galvoje, tiek namuose. Tvarka namuose dažnai tampa simboline naujo etapo pradžia: atsikratome nereikalingų daiktų, atgaiviname erdves ir sukuriame aplinką, kurioje lengviau kvėpuoti. 

Didžiausia netvarka spintose

Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa atskleidė, kas tampa didžiausia daugelio namų netvarkos priežastimi. Net 54 proc. britų prisipažino, kad namuose laiko rūbų, kurių niekada nedėvi. Kiti dažniausiai besikaupiantys namų erdvės „vagišiai“ – knygos, nereikalingi popieriai, namų dekoracijos ar nenaudojama smulki buitinė technika. Ekspertai pataria pradėti būtent nuo jų, o viską, kas nenaudojama – atiduoti ar parduoti internetu.

Susikaupusią tekstilę, galanterijos gaminius, minkštus žaislus, kurie jau nėra tinkami perleisti kitiems, sandariai supakavus į maišelius galima  palikti tekstilės rūšiavimo konteineriuose, o kai kurios  parduotuvės suteikia nuolaidą kitam apsipirkimui, atnešus nebenaudojamos tekstilės.

Tvarkant rečiau naudojamus stalčius ar spinteles neretai paaiškėja, kad namuose laikome ir senų, jau nebenaudojamų išmaniųjų įrenginių. Mobiliuosius telefonus ar kitus įrenginius, kurių jums nebereikia, galite perleisti šeimos nariams ar parduoti.

Sugedusius, sudaužytus įrenginius svarbu mesti tik į elektronikai skirtus konteinerius. Tačiau tuos, kurie dar veikia, galima pristatyti ir į mobiliojo ryšio operatoriaus saloną. Pavyzdžiui, „Tele2” salonuose toks įrenginys gali būti iškeistas į nuolaidą naujam. Kuo geresnės būklės senas įrenginys – tuo didesnė nuolaida naujam.

„Visi siekiame ir sutaupyti, ir elgtis atsakingai aplinkos atžvilgiu. Pasirinkę keitimą, klientai gali būti ramūs, kad jų senasis telefonas bus atsakingai perdirbtas arba gaus antrą gyvenimą“, – praneša „Tele2“ įrangos pardavimų vadovė Laura Saulėnaitė-Laukienė.

Laikymo sprendimai – be papildomų pirkinių

Tvarkantis dažnai atrodo, kad reikia naujų dėžių ar organizatorių, tačiau dažniausiai viskas jau yra namuose. Batų dėžės, telefonų pakuotės, stiklainiai ar skardinės puikiai tinka smulkiems daiktams. Nebūtina pirkti etikečių – užtenka paprastų lipdukų ar net ranka užrašytų lapelių.

Vakuuminiai maišai – vienas iš nedaugelio dalykų, kurių nepasigaminsi pats, tačiau jie padeda sutaupyti daug vietos, ypač laikant sezoninius drabužius.

Pirkite apgalvotai, neskubėdami

 Jei reikia įsigyti brangesnį daiktą, pavyzdžiui, dulkių siurblį ar aukšto slėgio plovyklą, verta palyginti kainas skirtingose parduotuvėse ir neskubėti. Dažnai akcijos kartojasi, o kainų skirtumai būna reikšmingi. Kilimų valymo aparatai ar kiti specializuoti įrenginiai dažnai neatsiperka, jei juos naudojate retai. Tokiais atvejais verta pasidomėti nuoma arba paklausti draugų, kaimynų. Net jei simboliškai ir atsilyginsite, vis tiek sutaupysite.

Natūralu nereiškia – visiškai nepavojinga

Nors dažnai sakoma, kad naminės valymo priemonės neturi „chemijos“, svarbu suprasti: jos veikia būtent todėl, kad turi aktyvių cheminių savybių. Pavyzdžiui, mikrobangų krosnelę ar orkaitę galima valyti citrina. Į dubenį su vandeniu įspauskite citrinos sulčių arba įmeskite žieveles, pakaitinkite, o paskui leiskite atvėsti – garai suminkštins nešvarumus. Tačiau citrinos rūgštis gali pažeisti metalinius paviršius, todėl ją naudokite atsargiai.

Tas pats galioja ir actui. Nors jis dažnai siūlomas kaip „stebuklinga“ priemonė, jis gali pakenkti guminėms tarpinėms, akmens ar granito paviršiams, veidrodžiams ar kai kuriems buitiniams prietaisams. Jei abejojate – geriau pasidomėkite iš anksto, nei rizikuokite brangiu remontu. 

Pagal „Tele2“ Media pranešimą 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite