Per šventes – kelyje: ką būtina turėti automobilyje žiemą?

Artėjant vienoms gražiausių metų švenčių, ne vienas planuoja kelionę automobiliu pas artimuosius. Deja, bet keliuose prasidėjus kalėdinei suirutei, kartais nepavyksta išvengti avarijų ar automobilio gedimų. Ekspertai pataria, ką reikėtų turėti automobilyje žiemą, kad ilgos kelionės namo taptų saugesnėmis, bei kaip pasiruošti į ilgesnę kelionę leidžiantis su vaikais.

Vienas avaringiausių mėnesių

Draudimo bendrovės ERGO statistika rodo, kad šiemet jau yra užfiksuota beveik 40 tūkst. su eismo įvykiais susijusių transporto žalų, iš kurių daugiau nei tūkstantis įvyko gruodžio mėnesį, t. y. per pirmąsias dvi šio mėnesio savaites. Iš viso už jas išmokėta jau beveik 100 tūkst. eurų kompensacijų.

ERGO verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius pastebi, kad labiausiai eismo įvykių skaičius gruodžio mėnesį išauga atėjus didžiosioms žiemos šventėms, kuomet gyventojai išsiruošia į ilgas keliones automobiliu pas artimuosius. Praėjusių metų gruodį, pasak jo, buvo fiksuotos net 3302 transporto priemonių žalos, tad tikėtina, jog ir šį gruodį jų skaičius dar  gerokai išaugs.

„Deja, bet šventiniu laikotarpiu ne visada pavyksta išvengti avarijų, gedimų kelyje ar kitų nemalonumų. Tačiau galima jiems maksimaliai pasiruošti – turėti reikiamus įrankius, kurie pagelbėtų įstrigus sniego pusnyje ar sugedus automobiliui, ar telefono įkroviklį, jei užklimpus nuošalioje vietoje prireiktų laukti pagalbos“, – pataria R. Pocius.

Tarp žiemos svarbiausių – ir kastuvas

Pasak eksperto, be įprastų daiktų – gremžtuko ledui ar sniego šluotelės, žiemą automobilyje taip pat reikėtų turėti buksyravimo lyną ir užvedimo laidus, kastuvą, druskos ir smėlio mišinį ar net paprasto audinio gabalą. Ypač, kai išsiruošiama į ilgesnes keliones.

„Nuslydus nuo kelio į pusnį ar užklimpus užpustytame kelyje kastuvas gali tapti pagrindiniu gelbėtoju, ypač jei netoliese nėra kitų automobilių, kurie galėtų padėti ištraukti jūsiškį. Tokiais atvejais taip pat gali praversti ir druskos bei smėlio mišinys, sumažinantis slidumą ir tirpdantis ledą ar sniegą, ar net audeklo gabalas, kurį pakišus po varomaisiais automobilio ratais mašiną išjudinti iš sniego bus daug paprasčiau“, – pasakoja R. Pocius.

Jis taip pat pataria pasirūpinti žibintuvėliu su atsarginėmis baterijomis, kuris suteiks šviesos šaltinį tamsiu paros metu bei padės būti geriau matomiems, bei telefono įkroviklį, jei pagalbos prireiktų laukti ilgesnį laiką. „Taip pat reikėtų pasirūpinti šiltomis antklodėmis bei į pirštines ar batus dedamais šiltukais. Automobiliui neužsivedant ir laukiant pagalbos šaltyje šie daiktai padės palaikyti šilumą, o tai ypač svarbu į keliones išsiruošus su vaikais“, – kalba R. Pocius.

Kelionėms su vaikais – pasiruošti papildomai

Pasak specialisto, jei keliaujama su vaikais, labai svarbu pasirūpinti ne tik šiltais rūbais, jei automobilis sugestų, bet ir tinkama salono temperatūra kelionės metu. Svarbu, kad vaikai neperkaistų, nes tuomet išlipus iš automobilio į vėsesnį orą bus mažesnė tikimybė peršalti. Taip pat ilgesnių kelionių metu reikėtų pasirūpinti įvairiais gėrimais ir užkandžiais. Tam puikiai tiks lazdelėmis pjaustytos daržovės, vaisiai, uogos, kepti ar virti vištienos gabalėliai, įvairūs batonėliai, javainiai ar trapučiai – viskas, ką lengva valgyti rankomis.

„Kelionėse vaikai pavargsta daug greičiau nei suaugusieji, tad važiuojant neįprastai ilgus atstumus verta apgalvoti ir veiklas, kuriomis galėsite vaikus užimti. Mažesni vaikai tikrai susidomės savo mėgstamais žaislais, kuriuos galima tvirtinti prie sėdynės, ar ryškiaspalvėmis knygelėmis. Vyresni – įvairiais kalbiniais žaidimais: nuo žodžių galvojimo iš aplenkto automobilio numerių raidžių, iki pasakų, kuomet kiekvienas šeimos narys pasako po vieną žodį – tereikia fantazijos ir kelionės su vaikais tikrai neprailgs“, – sako R. Pocius.

Jolanta Karpuškienė
ERGO komunikacijos projektų vadovė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite