Per pirmąjį 2025 metų pusmetį Lietuvos upės ir ežerai pasipildė daugiau nei 17 milijonų žuvų jauniklių. Vandens telkiniai gausiai praturtinti plėšriomis žuvys: lydekomis, sterkais, vėgėlėmis. Kita dalis išleistų žuvų – nykstančios, saugomos ir retos rūšys: europiniai unguriai, aštriašnipiai eršketai, seliavos ir Vištyčio ežero sykai. Šalies upės gausiai papildytos lašišomis, šlakiais ir margaisiais upėtakiais. Iki metų pabaigos planuojama išleisti dar apie 300 tūkstančių įvairių rūšių žuvų jauniklių.

Žuvivaisa – viena efektyviausių priemonių žuvų ištekliams gausinti

Net apie 90 proc. visų į valstybinius Lietuvos vandens telkinius įveisiamų žuvų išleidžia Žuvininkystės tarnyba. Darbai vykdomi pagal Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius metinį planą, sudarytą remiantis mokslininkų rekomendacijomis. Daugiau nei 20 skirtingų rūšių žuvų dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.).

Šiuose padaliniuose taikomos modernios žuvivaisos technologijos. Šiuolaikinės uždaros vandens apytakos sistemos leidžia auginti žuvis optimaliausiomis sąlygomis – užtikrinant sveiką augimą, didesnį atsparumą ligoms ir aukštą išgyvenamumą gamtoje. Siekiant geresnių rezultatų bendradarbiaujama su kitų šalių ekspertais ir nuolat tobulinamos darbo praktikos.

Dirbtinis žuvų veisimas šiandien yra neatsiejama retų ir nykstančių žuvų populiacijų atkūrimo ir jų palaikymo priemonė. Jis ne tik padeda išlaikyti biologinę įvairovę, bet ir kompensuoja neigiamą antropogeninį poveikį – taršą, buveinių nykimą, suaktyvėjusią žvejybą.

Kokiomis žuvimis papildyti šalies vandens telkiniai?

2025 m. pirmąjį pusmetį į neišnuomotus Lietuvos vandens telkinius išleista per 17,1 mln. žuvų jauniklių. Daugiausia įveista plėšriųjų žuvų, kurios sudaro apie 80–85 proc. visų išleistų žuvų. Tarp jų – beveik 8,5 mln. vėgėlių, daugiau kaip 2 mln. lydekų ir panašus kiekis sterkų.

Taip pat į šalies upes išleista lašišų (42 tūkst. vnt.), šlakių (144,4 tūkst. vnt.),  margųjų upėtakių (179 tūkst. vnt.) ir net retųjų aštriašnipių eršketų (1,9 tūkst. vnt.). O ežerai papildyti Vištyčio ežero sykais (320 tūkst. vnt.) ir seliavomis (2,2 mln. vnt.).

Šiemet dar numatoma vandens telkinius papildyti šamais, lydekomis, lynais, sterkais, baltaisiais amūrais, margaisiais plačiakakčiais ir kitais nacionaliniame žuvivaisos plane numatytų žuvų rūšių jaunikliais.

Europinių ungurių išteklių atkūrimas – nuoseklus ir ilgalaikis darbas

Daug dėmesio skiriama europinių ungurių išteklių atkūrimui Lietuvoje. Šiemet į vandens telkinius išleista daugiau nei 1,2 mln. šios nykstančios rūšies jauniklių. Stiklinės stadijos unguriukų kasmet į Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyrių Laukystoje atgabenama iš Prancūzijos.  Čia jie paauginami saugiomis ir kontroliuojamomis sąlygomis, kol įgauna jėgų ir patamsėja. Tuomet išleidžiami į daugiau kaip į 150 skirtingų ežerų ir upių.

Nuo 2011 metų į mūsų šalies vandenis jau išleista apie 14 milijonų europinių ungurių. Tai  reikšmingas indėlis atkuriant šios nykstančios rūšies populiaciją Europoje. Ši iniciatyva finansuojama iš ES fondų bei Lietuvos biudžeto.

Bendradarbiavimas siekiant tvarios žuvininkystės

Žuvininkystės tarnyba aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, kurių tikslas – tvari žuvininkystė ir sveikesni vandens telkiniai. Siekiant stipresnių ir atsparesnių žuvų populiacijų, kartu su Latvijos mokslininkais tobulinami lašišų ir sterkų auginimo metodai.

Taip pat 2024 m. Žuvininkystės tarnyba prisijungė kaip partnerė prie svarbaus „LIFE SIP Vanduo“ projekto, kurio tikslas – integruotas vandens išteklių valdymas Lietuvoje. Tarnyba šiame projekte atsakinga už plėšriųjų žuvų auginimą Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne, jų įveisimą į parinktus vandens telkinius bei taršos mažinimą Dovinės upėje.

Projekte numatyta taikyti biomanipuliacijos metodą – plėšriųjų žuvų pagalba sureguliuoti ekosistemų pusiausvyrą, mažinant perteklinių žolėdžių ir karpžuvių poveikį.  Plėšriosios  žuvys veisiamos Gamtos tyrimų centro mokslininkų atrinktuose labiausiai tam  tinkamuose ežeruose nuo šių iki 2030 metų. Šis projektas – puikus pavyzdys, kaip mokslo žinios ir praktinis darbas virsta ilgalaike investicija į švaresnius ir gyvybingesnius vandens telkinius.

Žuvų įveisimas – investicija į ateitį

Kiekvienos šalies pareiga – atsakingai valdyti gamtinius išteklius. Kasmet į 230–240 Lietuvos vidaus vandens telkinių (134-140 ežerų, 70 – upių, 30-33 tvenkinių) įveisiama 10-15, jei pasiseka ir daugiau, milijonų žuvų jauniklių. Tai – ne tik aplinkosauginė priemonė, bet ir investicija į rekreaciją, žūklės turizmą, bendruomenių aktyvumą. Be to, Žuvininkystės tarnyba įgyvendina ne vien ES projektus, bet ir nacionalines iniciatyvas – prie žuvų įveisimo kasmet prisideda Aplinkos ministerija, skirdama lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. 

Pagal Žuvininkystės tarnybos inf.