Per praėjusius metus Šilutės muziejų papildė beveik 600 eksponatų

Klaipėdos krašto prijungimui prie Didžiosios Lietuvos dienai paminėti Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Eksponatai – laikmečio liudininkai“, kur eksponuojami pernai muziejui dovanoti ar muziejininkų įsigyti eksponatai.

Seimo narys Artūras Skardžius dovanojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto įrėmintą kopiją, išreikšdamas viltį, kad ši dovana ras vietą restauruotuose dvaro rūmuose.

Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė džiaugiasi, kad netrūksta žmonių, turinčių ir norinčių ką nors vertinga dovanoti muziejui. Savo geradariams muziejus kasmet padėkoja. Į parodą atvyko ne tik šilutiškių, sulaukta svečių, šilutiškių draugijos narių iš Palangos. Parodą aplankė ir dovaną muziejui įteikė Seimo narys Artūras Skardžius.
Per praėjusius metus Šilutės muziejaus rinkiniai papildyti bemaž 600 eksponatų. Jie saugomi archeologijos, bonistikos, dailės, etnografijos, faleristikos, fotografijos, liaudies meno, raštijos, istorinių eksponatų rinkinių saugyklose. Dėl vietos stokos parodoje nebuvo galimybės parodyti visus eksponatus, tačiau parodos organizatoriai pasistengė, kad bent vienas dovanotojo daiktas būtų eksponuojamas parodoje. Kaip ateityje visi eksponatai bus sutalpinti naujuose rūmuose, muziejininkai kol kas nežino.
Parodą pristačiusi Šilutės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Inga Radavičiūtė apgailestavo, kad parodos lankytojai nepamatys daugybės restauruotų eksponatų. Ji priminė, kad nemažai restauruotų tekstilės eksponatų jau buvo galima pamatyti praėjusią vasarą surengtoje parodoje „Jų apranga ir aplinka dvelkė grožiu“, o kitus bus galima pamatyti restauruotame dvare.

Jaunųjų šaulių vadą Donatą Jaunių ypač sudomino muziejaus eksponatas – šaulio uniforma.

Parodoje „Ekponatai – laikmečio liudininkai“ – įdomūs ir vertingi eksponatai. Pernai muziejui nemažai dovanota fotografijų. Iš 145 fotografijų parodoje eksponuotos 9, dovanotos Vytauto Pupšio ir Benedikto Juškevičiaus, taip pat Zitos Gutauskienės dovanotas atvirukas. Raštijos skyrių papildė Vokietijoje gyvenančio Wilfried Jagst dovanoti originalūs dokumentai, kuriuose užfiksuoti senųjų šio krašto gyventojų vardai, pavardės, jų biografiniai faktai. Ramutė Girskienė dovanojo 1936 metų leidimo knygą su rašytojo Johano Volfgango Gėtės sentencijomis, eilėmis, o Morta Kišonienė – dvi receptų knygas su gausybe iliustracijų. Įvairių leidinių muziejui dovanojo Česlovas Jovaiša bei Rūta Trimonienė, o Vida Gedvilaitė – 1976 metais išduotą pensininko pažymėjimą. Kelias dešimtis vadovėlių dovanojo Salomėja Tarozienė ir Antanas Uznys, Violeta Stanišauskienė – Žalgirių pradinės mokyklos dienyną, pildytą 1950-1951 m. Raštijos rinkinys papildytas Vytauto Gocento, Witold Peuster, Jono Jauniaus dovanotais žemėlapiais, raštais, kuriuose gausu istorinių faktų.
Archeologijos rinkinį papildė archeologo Egidijaus Abromavičiaus dovanotos molinių indų šukės, rastos 2012 metais Šilutės istorinėje dalyje: Pievų, Turgaus gatvėse. Indų šukės yra XVIII-XX amžiaus radiniai.
Faleristikos rinkinį, kuriame yra saugomi įvairūs medaliai, ženklai, papildė Zigmanto Dokšo muziejui padovanotas medalis, kurį jis, būdamas Juknaičių tarybinio ūkio direktorius, gavo už tuometinius nuopelnus. Medalių padovanojo Donatas Jaunius ir Eufrozina Jarmalienė.
Bonistikos rinkinį papildė tik Zitos Gutauskienės dovanoti 5 banknotai: rubliai, markės ir vienas doleris.
Istorinių eksponatų rinkinys papildytas įvairiais elektriniais prietaisais. Laima Kairienė ir Vida Gedvilaitė dovanojo po televizorių „Šilelį“, Roma Šukienė ir Indrė Skablauskaitė radijo imtuvą ir magnetolą, Vytautas Žemaitaitis filmavimo kamerą, Artūras Gaidelis – lygintuvą, Adelė Vaičiūnienė – rankinį maisto plaktuvą.
Istorinių eksponatų rinkinyje saugomi ir žaislai, mokyklinė atributika. Danutės Narbutienės dovanotas lagaminas primena išvykas į pionierių stovyklas. Lėlių dovanojo Oksana Masidunskienė, kalėdinį žaislą – Natalija Kučinskaja, Rymantė Tylaitė – drožtuką, o du mažus puodelius – Hilda Tenikaitienė. Parodos lankytojai susidomėjo Trautės Elmenthaler dovanota Šiaurės Vokietijos šaulio paradine uniforma, papuošta įvairiais ženkliukais, medaliais. Šilutės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Inga Radavičiūtė patikino, kad tokias uniformas nešiojo ir Šilutėje.

Muziejui dovanojusiems eksponatų įteiktos padėkos.

Etnografijos rinkinyje saugomas Joanos ir Mykolo Algirdo Kubaičių dovanotas plūgas, priklausęs Mykolo Algirdo Kubaičio tėvui. Vaclovas Barkauskas į muziejų atnešė sviesto matavimo prietaisą ir visraktį. Dar vieną matavimo prietaisą – svarstykles padovanojo Audrius Benkunskas.
Liaudies meno rinkinys papildytas Angelės ir Vytauto Raukčių margintais margučiais, Arūno Meškausko dovanotu paveikslu, Liudos Toleikienės medine dėžute, Elos Vilčiauskienės dovanotomis vyžomis ir takeliu, Adelės Vilčiauskienės dovanotais rankšluosčiais, Jadvygos Steponavičiūtės dovanota staltiesėle.
Dailės rinkinį, kaip ir kiekvienais metais, papildo Šilutės muziejaus bičiulis Kurt Beutler. Nors jis gyvena Vokietijoje, tačiau šio dailininko pieštuose piešiniuose atsispindi Mažojoje Lietuvoje gyvenančių žmonių vargai ir džiaugsmai.
Muziejus džiaugiasi dovanomis, tačiau nemažai eksponatų įsigijo ir patys. Pernai iš privačių asmenų įsigyta 50 vienetų muziejinių vertybių. Iš Arūnės Arbušauskaitės nupirktas 30 vienetų indų komplektas, du laikrodžius ir lagaminėlį pirko iš Aloyzo Jasudos, iš Reginos Meškauskienės – prieškambario baldą, batų dėžę ir porceliano indų, puoštų mėlynos spalvos augaliniais ornamentais.
Eksponatų dovanojusiems muziejaus bičiuliams įteiktos padėkos.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite