Per 1000 mokytojų galės įgyti antro dalyko specializaciją

Ateinančiais mokslo metais daugiau kaip 1000 pedagogų galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų, daugiausiai  ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, taip pat lietuvių kalbos ir literatūros, logopedijos.

Tokią galimybę suteiks Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamas projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“. Projekto partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus kolegija – paskelbė kvietimus dalyvauti atrankoje pedagogams, norintiems 2024-2025 mokslo metais įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.

Populiariausia – specialioji pedagogika

Ne pirmus metus įgyvendinamas projektas leidžia jau dirbantiems mokytojams įgyti naują specializaciją. Pastaraisiais metais didžiausio dėmesio sulaukia specialioji pedagogika, kuri populiari ir tarp į aukštąsias mokyklas stojančiųjų pirmakursių: pernai ją pasirinko beveik dvigubai daugiau stojančiųjų nei ankstesniais metais. Specialiaisiais pedagogais pageidauja tapti ir jau dirbantys mokytojai – nuo praėjusių metų rudens šią sritį studijuoja 407 pedagogai.

„Tikimės ir šiais metais sulaukti norinčių tapti specialiaisiais pedagogais. Šių specialistų poreikis per pastaruosius metus išaugo keletą kartų. Nuo šių mokslo metų  bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios priimti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo(-si) poreikių, kaip numato Švietimo įstatymo pakeitimas“, – pastebi projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ vadovas Algimantas Kartočius.

Iš verslo grįžta į mokyklas

Perkvalifikavimo studijos leidžia ne tik mokytojams įgyti naujų kompetencijų ir specializacijų, bet ir atveria galimybę sugrįžti į mokyklas tiems pedagogams, kurie ilgą laiką dirbo verslo sektoriuje. Tokių sėkmės istorijų yra ne viena.

„Persikvalifikavimo studijos – puiki galimybė tiems, kurie nori dirbti mokytoju, tačiau nori keisti mokomąjį dalyką arba pasididinti krūvį ir tapti dviejų skirtingų dalykų mokytoju. Turime ne vieną sėkmės istoriją, kai pasinaudodami perkvalifikavimo studijomis, į mokyklas sugrįžo dirbti tie, kurie 10-15 metų dirbo ne pedagoginį darbą. Įgyvendinti savo svajonę – būti mokytoju – žmonės sugrįžo iš pačių įvairiausių sektorių: statybų, draudimo, notarų biurų, saugos tarnybų ir kitų“, – sako A. Kartočius.

Anot jo, norintys persikvalifikuoti, turi turėti aukštąjį išsilavinimą, pedagogo profesinę kvalifikaciją bei gyventi ir dirbti Lietuvoje. Būsimi klausytojai gali rinktis vieną iš 19 papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų.

Tikslas – daugiau kaip 4 tūkstančiai pedagogų

Galimybė persikvalifikuoti ateinančiais mokslo metais bus suteikta 1151 pedagogui. Jų studijos bus finansuojamos Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis. Numatoma, kad iki 2027 m. galimybe persikvalifikuoti ar įgyti papildomų dalykinių kompetencijų ir specializacijų pasinaudos 4430 pedagogų. Tam numatyta skirti 20,9 mln. eurų.

Pedagogai kviečiami rinktis iš 19 skirtingų modulių studijų: nuo tiksliųjų mokslų iki šokio ar pilietiškumo ugdymo. Prašymus dalyvauti atrankoje kviečiama pateikti iki mokslo metų pradžios, konkrečias priėmimo sąlygas ir datas skelbia projekte dalyvaujančios mokslo įstaigos.

Pedagogikos studijos išlieka prioritetinėmis

Valstybė skatina rinktis pedagogikos studijas ir baigiančiuosius mokyklas ar jau įgijusiuosius aukštąją išsilavinimą. Pedagogikos studijos ir šiemet išlieka prioritetinėmis – vykstant priėmimui į aukštąsias mokyklas stojantieji kviečiami rinktis didžiausio poreikio pedagogikos specializacijas. Į valstybės finansuojamas vietas siekiama priimti kuo daugiau stojančiųjų, norinčių ir galinčių studijuoti. Studentai gali gauti ir valstybės paramą, kuri siekia iki 600 Eur per mėnesį. Pernai pedagogiką aukštosiose mokyklose pasirinko studijuoti beveik 2 tūkst. studentų.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite