Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio II pensijų pakopos dalyviai įgis teisę nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Tačiau ekspertai ragina neskubėti šio žingsnio priimti pirmomis „lango“ dienomis. Apie tai, kodėl verta atsargiai pasverti kiekvieną žingsnį, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Pagal naująją tvarką, per dvejų metų laikotarpį (2026 ir 2027 m. sausį–gruodį) II pensijų pakopos dalyviai galės nuspręsti dėl kaupimo senatvei II pakopos fonde. Anot L. Načajienės, nusprendusieji nekaupti turės galimybę atsiimti savo įdėtą sumą ir investicinį prieaugį, grąžindami Sodros bei valstybės pervestas priemokas.

Sprendimą būtina apgalvoti

Ekspertė atkreipia dėmesį, kad „lango“ galimybė nebūtinai yra tinkamiausias sprendimas visiems. Prieš priimant sprendimą reikėtų įsivertinti, kokią dalį turėtumėte grąžinti „Sodrai“ ir kokį poveikį tai turėtų bendrai sukauptai sumai. Sodrai grąžinama dalis turėtų siekti apie trečdalį sukauptos sumos, bet nestandartiniais atvejais, pavyzdžiui, tiems kurie yra sustabdę kaupimą, „Sodrai“ grąžinama suma gali būti dar didesnė.

„Galimybė atsiimti lėšas yra, tačiau net jei jau apsisprendėte, tai nebūtinai reiškia, kad reikia tai daryti pačią pirmąją dieną. Jei finansinė situacija leidžia, visada verta palaukti – net vieneri ar dveji papildomi metai gali reikšmingai padidinti sukauptą sumą dėl investicinės grąžos ir valstybės priemokos. Pastaroji 2025 m. sudaro 364 eurus per metus ir dar didėja kasmet“, – sako L. Načajienė.

„Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Ekspertė pateikia pavyzdį: jei jūsų sukaupta yra apie 10 tūkst. Eur, 8 proc. metinė grąža per dvejus metus reikštų papildomus maždaug 1,6 tūkst. Eur. Kitaip tariant, nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio mėn. jūsų sukaupta suma gali padidėti daugiau nei pusantro tūkstančio eurų – tai skirtumas, kuris gali būti itin reikšmingas ilgalaikiame kaupime.

„Net jeigu esate apsisprendę nutraukti dalyvavimą II pensijų pakopoje, siūlyčiau neskubėti atsiimti lėšų, o kaip alternatyvą apsvarstyti galimybę sustabdyti kaupimą vieneriems metams. Taip gausite progą neskubant įvertinti savo situaciją ir daugiau pasidomėti, o pertraukai pasibaigus „langas“ dar tęsis. Be to, sustabdžius kaupimą, sukauptas turtas ir toliau bus investuojamas, tad per tą laiką jis gali dar paaugti“, – teigia L. Načajienė.

Anot jos, ankstyvas lėšų išsiėmimas gali reikšti neapgalvotą emocinį sprendimą ir prarastą investavimo potencialą.

„Jei žmogus nuspręstų atsiimti lėšas iškart vos atsidarius „langui“, o ne „lango“ pabaigoje, jis netektų poros metų investavimo efekto. Kita vertus, tie, kurie palauks, per tą laiką galės sukaupti daugiau“, – paaiškina ekspertė.

Svarbu žinoti, kad pasinaudojus „langu“ lėšos nebus pervedamos iškart. Klientų prašymai dėl išmokų bus kaupiami 3 mėnesius, o lėšos bus išmokamos tik pasibaigus ketvirčiui, per 10 darbo dienų nuo jo pabaigos, kaip numato įstatymas.

Skubėję estai prarado investicinę grąžą

Kaip rodo kitų šalių patirtis, skubėjimas atsiimti pensijų lėšas kuo greičiau ne visada tampa finansine nauda. Pavyzdžiui, Estijos atveju, nuo 2021 m. rugsėjo, kuomet buvo galima atsiimti pinigus atsidarius pensijų reformos langui, iki metų pabaigos į akcijas investuojančių pensijų fondų grąža buvo 4 proc.

„Estijos pensijų reforma vyko laikotarpiu po COVID-19, kai finansų rinkose buvo gausu didelių svyravimų. 2020 m. pirmą ketvirtį fiksuotas ryškus akcijų kainų kritimas, po kurio sekė infliacijos šuolis ir spartus akcijų brangimas 2020 m. antroje pusėje bei per visus 2021 m. Estijos pensijų fondai daugiausia atkartojo bendrą rinkos kryptį, nors šiek tiek atsiliko nuo jos – akcijų fondai per visus 2021 m. pabrango daugiau nei 19 proc.“, – pasakoja L. Načajienė.

Ji primena, kad II pakopos fondų ilgalaikė grąža istoriškai siekia apie 7–9 proc. per metus, o tai dažnai viršija infliacijos lygį. Todėl, kuo ilgiau dalyvis kaupia, tuo didesnė tikimybė, kad sukauptas turtas augs greičiau nei kainos.

„Didžioji dalis pasitraukusių Estijos gyventojų išleido pinigus vartojimui, o ne ilgalaikiam investavimui. Tačiau pensijų sistema sukurta tam, kad padėtų išlaikyti pajamas senatvėje, o trumpalaikis malonumas šiandien dažnai reiškia mažesnį finansinį saugumą rytoj. Todėl, prieš atsiimdami savo lėšas, būtinai įvertinkite visas galimas pasekmes“, – sako L. Načajienė.

Stabilios ateities pagrindas – nuoseklumas

Ilgalaikis ir nuoseklus kaupimas pensijų fonduose išlieka vienu efektyviausių būdų užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę. Anot L. Načajienės, norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų.

„Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo, todėl ir buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje – tokiu būdu šis skaičius gali išaugti iki 50–60 proc. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose“, – pabrėžia L. Načajienė.

Pasak ekspertės, atsiimti lėšas ar likti kaupti – asmeninis sprendimas, kurį verta priimti atsakingai, įvertinus ilgalaikes pasekmes, o pensijų sistemos reforma neturėtų keisti ilgalaikių investavimo tikslų. Trumpalaikis vartojimo malonumas gali kainuoti finansinį saugumą ateityje, o kantrybė – pridėti tūkstančius eurų į pensijos kaupimo sąskaitą.

„Luminor” banko inf.