Penktuoju garbės piliečiu tapo beveik 60 metų Šilutėje gyvenantis šiaulietis

Kovo 11-osios minėjimo išvakarėse Šilutėje, Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje, Šilutės garbės piliečio vardas už profesinę ir visuomeninę veiklą bei ypatingus nuopelnus Šilutės miestui suteiktas Algirdui Juozui Červinskui.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui įteikė Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Vasario 18 dieną Šilutės rajono taryba, atsižvelgdama į Šilutės kraštotyros draugijos raštą ir prie jo pateiktą medžiagą, nusprendė suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Algirdui Juozui Červinskui už profesinę ir visuomeninę veiklą, ypatingus nuopelnus Šilutės miestui. A. J. Červinskas yra žinomas Savivaldybėje ir Lietuvoje kaip aistringas filatelistas (Lietuvos filatelistų sąjungos narys), kraštotyrininkas (ilgametis Lietuvos kraštotyros draugijos narys, vienas iš Šilutės kraštotyros draugijos įkūrimo iniciatorių ir aktyviausių jos narių); 1973 m., dirbdamas mokytoju, įkūrė Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Šilutės pirmoji gimnazija) kraštotyros muziejų, buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, 1992-1999 m. – Lietuvos Sąjūdžio Šilutės rajono tarybos pirmininku, 1990-1995 metais buvo Šilutės rajono Tarybos nariu. Auklėtinio Aurelijaus Naruševičiaus sudarytoje knygoje „Mokytojas Algirdas“ gausu faktų, liudijančių, kad Algirdo Červinsko, kaip žmogaus ir mokytojo, pavyzdys buvo lemtingas daugeliui jo mokinių ir auklėtinių. Šilutės kraštotyros draugijos siūlymą palaikė Šilutės pirmoji gimnazija, kurioje A. Červinskas mokytojavo, Šilutės Hugo Šojaus muziejus ir per 100 už tai pasirašiusių asmenų.

Veikla

Algirdas Červinskas gimė 1925 metų rugpjūčio 9 dieną Šiauliuose. Baigęs Šiaulių berniukų gimnaziją įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus organizuotą karo mokyklą ir tapo Tėvynės apsaugos rinktinės nariu. 1945 metų gegužės 9 dieną pateko į nelaisvę ir iki 1947 metų gyveno tremtyje Uchtoje (Rusijos Federacijos Komijos autonominėje srityje). Grįžęs į Lietuvą kurį laiką dirbo Pakruojyje, o nuo 1957 metų Šilutės rajono mokyklose dėstė istoriją ir fizinį lavinimą. 1970 metais baigęs Vilniaus pedagoginį institutą nuo 1971 iki 1990 metų dirbo Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau tapusioje Šilutės pirmąja gimnazija.

Apdovanojimai, sveikinimai

„Šis apdovanojimas suteikiamas tiktai tiems, kurie ypač nusipelnę mūsų kraštui. Toks yra mano kolega, nes mes abu istorikai, Algirdas. Jis dirbo labai plačiai, buvo ne vien mokytojas – ir kraštotyrininkas, ir muziejininkas, ir politikas – Sąjūdžio, tarybos narys. Tai žmogus, kuris suvokė gyvenimo realybę, jo esmę įvairiose srityse“, – prieš įteikdamas penktojo Šilutės miesto garbės piliečio regalijas Algirdui Červinskui kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Lietuvos Respublikos Seimo valdybos apdovanojimą, pasirašytą LR Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, įteikė Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Pasako jo, LR Seimo valdybos sprendimu per metus teikiama tik 30 tokių apdovanojimų. Pirmoji mūsų rajone jį gavo ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Algirdas Červinskas tapo antruoju šio garbingo apdovanojimo laureatu. Jam šis apdovanojimas įteiktas už nuopelnus Lietuvos kultūrai, Lietuvos vardo garsinimą, už indėlį kuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, veiklą visuomenės gerovei, nuveiktus prasmingus darbus kraštotyros, muziejininkystės ir pedagogikos srityse, įgyvendinant reikšmingas iniciatyvas ir atveriant naujas erdves.
„Mieli šilutiškiai, nedažnai paskutiniu metu man tenka susitikti su tokia garbingų žmonių mase, kurie daugiau ar mažiau pažįsta mane. Teisingai čia sakė, iš gimimo aš esu šiaulietis, bet jau beveik 60 metų gyvenu čia. Ir noriu pasakyti, kad visa savo esme stengiausi, kad šis kraštas ir mano dėka kažkiek gražėtų, tobulėtų. Malonu, kad tų žmonių tarpe yra ir nemažai buvusių mano mokinių ir auklėtinių. Man teko garbė su Sąjūdžiu pradėti darbą Nepriklausomos Lietuvos Šilutės taryboje. Tai buvo sunkus laikotarpis. Manau, vyresnieji prisimena, koks buvo tada užsidegimas, kokie mes buvome šio krašto patriotai, mūsų Lietuvos patriotai. Ne veltui ir šį vakarą pradėjome himnu. Didžiuojamės, kad esame sudėtinė šios žemės dalis ir aš stengsiuosi kažką dar naudingo nuveikti. Noriu, kad Šilutė skambėtų didžiąja raide mūsų gražioje, nepaprastai brangioje Lietuvoje, už kurią ir man teko kažkiek pakovoti. Ačiū Jums už dėmesį, ačiū pirmoje eilėje Kraštotyros draugijai, kuri ir tapo šio susitikimo kaltininke. Dėkoju Šilutės valdžiai ir, žinoma, savo artimiesiems, kurie man padėjo. Dėkoju ir savo auklėtiniams, ir mokiniams, kurių dalis taip pat daug dirba šio miesto, šio krašto gerovei. Ačiū Jums už man pareikštą pagarbą. Lenkiu galvą“, – susijaudinęs kalbėjo Algirdas Červinskas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Šilutės miesto garbės piliečio ženklas.

Vėliau jis pasirašė Šilutės garbės knygoje, o sveikinimai skambėjo toliau. Per tiek darbo metų susikaupęs nemažas gerbiančių ir mylinčių A. Červinską žmonių būrys ėjo prie mikrofono, kalbėjo gražius žodžius, dainavo. Ne vienas minėjo jo pomėgius – žvejybą ir filateliją. Beje, vakaro metu užsiminta, kad dėl pomėgio žvejoti Algirdas Červinskas ir Šilutę pasirinkęs.

Vaidotas VILKAS

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Susirinkusieji pasveikinti penktojo Šilutės miesto garbės piliečio vos tilpo Hugo Šojaus dvaro komplekso reprezentacinėje salėje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rugsėjo 8 d. minimos Oršos mūšio 512-osios metinės

Meteo.lt skelbia, jog meteorologiniai oro temperatūros stebėjimai Vilniuje atliekami nuo 1770 m., o kritulių kiekio – nuo 1887 m. Kalbėti apie dar senesniais laikais buvusias sąlygas gerokai sunkiau. Žinoma, tam tikrų duomenų yra, tačiau jie tik apytiksliai. Kartais tenka remtis dar anksčiau pradėjusių dirbti stebėjimo postų duomenimis iš kitų valstybių, senų medžių rievėmis bei tuometiniais metraščiais, kuriuose orų apibūdinimai būdavo labai subjektyvūs. Visai panašiai kaip šiais laikais, taip ir seniau žmonės lygino orų sąlygas tik su praėjusiais metais (arba tiek,

Prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Papildomi pavojai vairuotojams

elnių ruja

Rugsėjį Lietuvos miškuose prasideda tauriųjų elnių ir briedžių ruja. Šiuo laikotarpiu gyvūnai tampa aktyvesni ir mažiau atsargūs, todėl Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams laikytis Medžioklės taisyklių reikalavimų, o vairuotojams – būti atidesniems keliuose, ypač miškingose vietovėse. Per rują tauriųjų elnių ir briedžių patinai aktyviai ieško patelių, konkuruoja su kitais patinais, daugiau juda ir gali nuklysti į jiems neįprastas teritorijas. Dėl pakitusio elgesio gyvūnai tampa mažiau budrūs, todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu atsakingai elgtis gamtoje. Aplinkosaugininkai primena, kad tauriųjų elnių ir

Ir Daivos Žebelienės gyvenamojoje aplinkoje atlikta krata

Žebelienė

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba rugsėjo 8 d. paskelbė, jog tyrime dėl Seimo narių automobilių nuomos aplinkybių atliktos kratos. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui organizuojant ikiteisminį tyrimą dėl Seimo narių automobilių nuomos politinei partijai aplinkybių ir siekiant surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, rugsėjo 8 d. buvo atliktos kratos politinei partijai „Nemuno aušra“ priklausančių Seimo narių Roberto Puchovičiaus, Kęstučio Biliaus, Daivos Žebelienės, Linos Šukytės-Korsakės ir Tado Sadauskio gyvenamosiose vietose. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Šis ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo

Po gausaus lietaus kilo vanduo ir Šyšoje

Meteo LT rugsėjo 7 d., vakar, paskelbė tokių žinių apie vandens lygio kilimą. Dėl iškritusių gausių kritulių vakarinėje ir pietvakarinėje šalies dalyje sparčiai kilo vandens lygis. Labiausiai: Šešuvyje ties Skirgailais – iki 106 cm, Šyšoje ties Šilute – iki 64 cm, Bartuvoje ties Skuodu – iki 58 cm, Nemune ties Panemune – iki 48 cm, Jūroje ties Taurage – iki 39 cm, Minijoje ties Priekule – iki 34 cm per parą. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitėje ties Kūlynais ir paskutiniais

Taip pat skaitykite