Pažymėti eršketai išleisti į Nerį ir Šventąją

Šią savaitę į Nerį (Vilniaus raj.) ir Šventąją (Ukmergės raj.) paleista 1000 aštriašnipių eršketų metinukų. Visos paleistos žuvys pažymėtos išoriniais žymekliais, ant kurių yra šalies kodas, identifikacinis ir kontaktinis telefono numeris. Sugavus aštriašnipį eršketą prašoma paskambinti nurodytu numeriu. Suteikta informacija žuvivaisos specialistams ir mokslininkams padeda stebėti žuvų kelionę į Baltijos jūrą, sužinoti, kur ir kokiu greičiu migruoja ženklintos žuvys, kaip jos auga.

Vidutinis išleistų aštriašnipių eršketų svoris – apie 0,5 kg. Praėjus 15-20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti. Kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje.

Aštriašnipiai eršketai užauginti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Žuvų lervučių Žuvininkystės tarnybai praėjusiais metais dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas, su kuriuo Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai palaiko glaudžius ryšius.

Siekiant sėkmingai vykdyti aštriašnipių eršketų atkūrimo Baltijos jūroje programas, tarptautinis bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Šiuo metu vienas svarbiausių projektų, vienijančių Baltijos šalis, yra „Baltijos eršketų apsaugos ir atkūrimo veiksmų planas“, kurio parengimą 2019 m. inicijavo Helsinkio komisija (HELCOM). Juo vadovaujantis rengiami visų įsitraukusių šalių vandens telkinių įžuvinimo aštriašnipiais eršketais planai.

Šiemet pagal patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 metų planą į Lietuvos upes numatyta įveisti apie 19 tūkst. įvairaus amžiaus aštriašnipių eršketų.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Būk atsakingas – pasirūpink atliekomis tinkamai

2025 m. lapkričio 18 d. Šilutės rajono savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama  gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nemokamai bus surenkamos: elektros ir elektroninės įrangos atliekos; nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos; vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos. Sumokant atliekų turėtojui bus surenkamos: sutomobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekos (yra išimčių); automobilinių ir pramoninių akumuliatorių atliekos; eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Taip pat gaminių atliekų surinkimo akcijos metu iš transporto priemonių techninę priežiūrą ir

Kosulį ne visuomet lemia peršalimas: medikas įvardijo, kada derėtų sunerimti

Su kosuliu šaltuoju metų laiku nuolat susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nors dažnai jis laikomas menka ir savaime praeinančia problema, iš tiesų kosulys gali būti ne tik laikinas peršalimo palydovas, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų signalas. Svarbu suprasti, kada šis simptomas yra normalus organizmo apsauginis refleksas, o kada – įspėjimas apie ligą, kurią būtina gydyti. Kosulys organizmui iš kvėpavimo takų padeda pašalinti gleives, dulkes, mikroorganizmus ar kitus dirgiklius. Deja, dažniausiai jį sukelia virusinės infekcijos, alergijos, astma, gastroezofaginis refliuksas (GERL), rūkymas

Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą

Parlamentarai šį sąrašą papildė trimis atmintinomis dienomis: birželio 11-ąją bus minima Lietuvos oreivių diena, birželio 14-ąją – Pasaulinė kraujo donorų diena, o lapkričio 14-ąją – Pasaulinė diabeto diena. Lietuvos oreivių dienos įtvirtinimu siekiama didinti visuomenės dėmesį oreivystei ir įprasminti oreivių veiklą ir atminimą. „1988 m. birželio 9 d. Lietuvą pasiekė pirmieji vengrų gamybos karšto oro balionai „Lietuva“ ir „Viltis“. Po dviejų dienų, birželio 11 d., 6 val. 45 min. Molėtų r., Balninkų kaime, į dangų pakilo pirmasis Lietuvoje registruotas karšto

Pensijų atsiėmimo „langas“ greitai atsidarys: ar verta kaupimą stabdyti iš karto?

Nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. gruodžio II pensijų pakopos dalyviai įgis teisę nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų. Tačiau ekspertai ragina neskubėti šio žingsnio priimti pirmomis „lango“ dienomis. Apie tai, kodėl verta atsargiai pasverti kiekvieną žingsnį, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Pagal naująją tvarką, per dvejų metų laikotarpį (2026 ir 2027 m. sausį–gruodį) II pensijų pakopos dalyviai galės nuspręsti dėl kaupimo senatvei II pakopos fonde. Anot L. Načajienės, nusprendusieji nekaupti turės galimybę

Taip pat skaitykite