Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet daugiau nei 1,2 milijono žmonių miršta nuo infekcijų, kurias sukelia antibiotikams atsparios bakterijos.

Lietuvoje ši problema taip pat didėja – net 43 proc. kompensuojamų antibiotikų receptų neatitinka nustatytų skyrimo taisyklių.

Ekspertai kraipo galvas girdėdami, kaip pacientai be priežasties gydytojų reikalauja antibiotikų, nesilaiko vaisto vartojimo rekomendacijų. Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komiteto pirmininko pavaduotoja Dalia Ozolienė papasakojo, su kokiomis pasekmėmis susidursime, jei žmonės ir toliau taip elgsis.

Kodėl taip svarbu antibiotikus vartoti racionaliai?

Racionalus antibiotikų vartojimas yra būtinas norint užkirsti kelią antimikrobiniam atsparumui plisti. Jei antibiotikai bus vartojami neatsakingai, bakterijos įgis atsparumą. Tai reikš, kad įprastos infekcijos taps labai sunkiai gydomos arba visai nepagydomos. Jau dabar susiduriame su infekcijomis, kurioms nėra veiksmingų gydymo būdų. Tai kelia didžiulę grėsmę ne tik pavieniams pacientams, sveikatos apsaugos sistemai, bet ir visai visuomenei – komplikacijų rizika auga, o gydymo kaštai didėja.

Kada vaistas vartojamas racionaliai?

Vaistas vartojamas racionaliai, kai jis vartojamas saugiai, veiksmingai, o jo kaina – optimali ir pacientui, ir valstybei.

Kokie yra pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie netinkamo antibiotikų vartojimo?

Visų pirma, netinkami gydytojų sprendimai. Kartais antibiotikų skiriama net tada, kai nėra tiksliai nustatyta infekcijos priežastis arba jie naudojami tik norint apsidrausti. Skiriama per daug arba konkrečiai ligai gydyti netinkamų plataus poveikio antibiotikų. Pavyzdžiui, amoksicilinas netinka mikoplazmų sukeltam netipiniam plaučių uždegimui gydyti, nors kartais jo vis tiek skiriama.

Antra – pacientų spaudimas. Tikėdamiesi greitai pasveikti pacientai dažnai reikalauja skirti jiems antibiotikų net kai jų nereikia, pavyzdžiui, esant virusinėms infekcijoms.

Trečia – savigyda. Žmonės linkę vartoti po ankstesnio gydymo likusius antibiotikus. Visi šie veiksniai stipriai prisideda prie bakterijų atsparumo vystymosi.

Kaip dažnai gydytojai susiduria su pacientų spaudimu skirti antibiotikų?

Gana dažnai. Pacientai mano, kad antibiotikai yra greičiausias būdas pasveikti, ir prašo jų net tais atvejais, kai infekcija yra virusinės kilmės. Gydytojams svarbu remtis diagnostiniais tyrimais, kad nustatytų, ar antibiotikai iš tikrųjų yra būtini. Be to, gydytojai turėtų būti pasiruošę kantriai paaiškinti pacientams, kodėl neatsakingas antibiotikų vartojimas gali būti žalingas tiek jiems patiems, tiek aplinkai.

Kokie tyrimai padeda gydytojams nustatyti, ar pacientui reikia antribiotikų?

Šiuolaikinė medicina siūlo kelis svarbius diagnostinius tyrimus. Vienas jų – A grupės beta hemolizinio streptokoko greitasis testas, leidžiantis nustatyti, ar ligos sukėlėjas yra streptokokas. Lietuvoje šeimos gydytojo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra skatinamos šį testą taikyti visiems pacientams, susirgusiems viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Įtariant šlapimo takų infekciją, skatinama atlikti šlapimo pasėlio tyrimą, kuris padeda gydytojui priimti sprendimą, ar taikyti antibakterinį gydymą.

Pacientui gali būti atliekamas bendrasis kraujo tyrimas ir C reaktyvinio baltymo (CRB) tyrimas, kurie padeda diferencijuoti bakterines ir virusines infekcijas. Visus šiuos tyrimus nemokamai pacientui gali atlikti šeimos gydytojas. Jie leidžia gydytojams priimti pagrįstus sprendimus, o pacientams išvengti nereikalingo antibiotikų vartojimo.

Kaip pacientai gali prisidėti prie racionalaus antibiotikų vartojimo? Ką jie turėtų žinoti apie netinkamo antibiotikų vartojimo rizikas?

Visų pirma, pacientams reikėtų suprasti, kad antibiotikai nėra panacėja. Jie neveikia virusinių infekcijų, pvz., gripo, todėl liga gali progresuoti. Be to, netinkamas antibiotikų vartojimas skatina bakterijų atsparumo vystymąsi. Tai gali pasunkinti gydymą ateityje.

Antibiotikai veikia ne tik ligos sukėlėją, bet ir visą žmogaus organizmą, naikina gerąsias bakterijas, gyvenančias žmogaus žarnyne. Šio atsakingos už imunitetą, kai kurių vitaminų sintezę, mineralų įsisavinimą. Žarnyno mikrobiotos pokyčiai siejami su tokiomis ligomis, kaip diabetas, metabolinis sindromas, net psichikos ligos. Šis procesas kelia pavojų, todėl svarbu, kad kiekvienas iš mūsų prisidėtume prie atsakingo antibiotikų vartojimo.

Šis straipsnis yra Valstybinės ligonių kasos vykdomos informacinės farmacinio raštingumo kampanijos „Vaistai nekalba“ dalis.