Pavasaris kviečia valyti ne tik langus, bet ir organizmą. Kaip tai daryti atsakingai?

Detoksikacija labiausiai susidomima pavasarį, kai saulė ima šviesti vis ryškiau, o žmonėms pradeda labiau rūpėti jų kūno formos bei sveikatos būklė. Dažniausiai į vaistinę užsukę žmonės ieško preparatų, skirtų išvalyti kepenims – tai yra vienas iš organizmo valymo būdų.

„Žmonės taip pat dažnai ieško preparatų žarnyno valymui, nes nesiryžta efektyviai, bet ne visada maloniai klizmavimo procedūrai. Tokiu atveju puikiai tinka žarnyno šluota vadinamos skaidulos – gysločių sėklų luobelės, malti linų sėmenys, kviečių sėlenos“, – vardija „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.

Tai reikia ar nereikia?

Prieš valant organizmą, anot vaistininkės, pirmiausiai reikėtų kritiškai įvertinti savo gyvenimo būdą, išsiaiškinti, kokiu būdu gaunama daugiausiai kenksmingų medžiagų – žalingi įpročiai, prasta mityba, retas ir trumpas buvimas gamtoje, mažas fizinis aktyvumas – ir pasistengti šių veiksnių atsisakyti arba sumažinti neigiamą įtaką.

Medicinos klinikų tinklo „InMedica“ gydytoja Aida Žvirblienė antrina vaistininkei ir sako, kad verčiau reikėtų ne valyti organizmą, o jo neteršti perdirbtais produktais, alkoholiu, rūkymu.

„Svarbiausia yra didinti mikrofloros įvairovę vartojant pakankamą kiekį daržovių ir vaisių, papildant organizmą omega-3 riebiosiomis rūgštimis, vitaminu D, mineralais, kitais vitaminais. Tai tarsi trąšos mūsų mikroflorai, kad ji galėtų puikiai funkcionuoti, išskirti reikiamus kiekius vertingųjų metabolitų, kurie moduliuoja smegenų, imuninės sistemos darbą, mažina uždegiminius procesus organizme“, – pažymi medikė.

Pasak jos, moksliniais tyrimais įrodyta, kad organizmo mikroflorą taip pat keičia fizinis aktyvumas bei įvairios relaksacinės technikos – dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfukness) užsiėmimai, meditacija, muzikos terapija, kaniterapija.

Kada būtina valyti organizmą?

Organizmas geba tiek neutralizuoti, tiek pašalinti toksiškas medžiagas – šie procesai vyksta nuolatos. Tačiau dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo – streso, įtampos, miego trūkumo, gana nejudraus gyvenimo būdo, nesubalansuotos mitybos ir didelės oro, vandens bei dirvožemio taršos – kenksmingų medžiagų į organizmą patenka kur kas daugiau, nei spėjama pašalinti.

„Dėl šios priežasties padėti kūnui atsikratyti kenksmingų medžiagų yra būtina, tačiau tai turėtų vykti su specialisto priežiūra – jis turi sudaryti planą, prieš tai įvertinęs, kuri natūralios detoksikacijos dalis yra sutrikusi, kuo ir kaip stipriai užterštas organizmas. Tai padarius, parenkamas ne tik tinkamiausias būdas ir preparatai organizmui valyti, bet ir nusprendžiama, kiek laiko tai turėtų trukti“, – sako R. Janulytė.

Pasak jos, organizmą valyti reikėtų, kuomet to išties reikia – kai ilgai kamuoja bloga savijauta, sutrikusi konkretaus organo ar visos sistemos veikla.

„Svarbesnė yra detoksikacijos trukmė, nei kaip dažnai ją atliksime. Vidutiniškai organizmo valymo programos trunka 30-90 dienų“, – teigia vaistininkė.

Dažniausia klaida, anot jos, yra pernelyg skatinti virškinamąjį traktą vartojant vidurius laisvinančius preparatus, nesvarbu – augalinius ar cheminius, ir šlapimo išsiskyrimą skatinančius preparatus.

„Tokiu atveju iš organizmo kenksmingos medžiagos ne tik kad nepašalinamos, bet ir netenkama skysčių ir elektrolitų, kalio ir magnio, dėl ko sutrinka širdies darbas, gali varginti silpnumas, mėšlungis, galvos svaigimas, išsausėja gleivinės“, – perspėja R. Janulytė.

Organizmo užterštumo ženklai

Kad organizme prisikaupė kenksmingų medžiagų išduoda įvairūs dažnai besikartojantys ar neišnykstantys negalavimai: nuovargis, virškinamojo trakto problemos – padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sunkumo jausmas pavalgius, pilvo pūtimas, užkietėję viduriai. Taip pat rimtas signalas yra ir susilpnėjusi imuninė sistema – dažnai besikartojančios virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos.

„Kitas užterštumo požymis – tinimas, skysčių susilaikymas organizme. Tai rodo maišeliai po akimis, sunku užsidėti ar nusiimti žiedą. Taip pat odos problemos – bėrimas, papilkėjusi oda, atsiradę smulkios pigmentinės dėmės. Padažnėjusios arba staiga atsiradę alerginės reakcijos, nors anksčiau alergija nebuvo diagnozuota, ypač odos arba alerginis rinitas. Sausas dirginantis kosulys ir užburkusi, užsikimšusi nosis nesergant jokiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis taip pat atskleidžia, kad organizmą valyti reikėtų. Padidėjęs svoris, nors laikomasi sveikos gyvensenos principų irgi yra ženklas“, – vardija vaistininkė.

Anot jos, galima rinktis natūralias nemedicinines priemones ar augalinius preparatus, kurie padėtų greičiau iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas.

„Silimarinas, esantis tikrojo margainio sėklose, artišokas, kurkuminas, esantis ciberžolėje, kiaulpienių šaknys, varnalėšų šaknys ir dilgėlių lapai skatina bei gerina kepenų veiklą, padeda joms ne tik greičiau pašalinti kenksmingas medžiagas, bet ir dalyvauja jų neutralizavime. Vienas iš šių augalų ar jo ekstraktas arba kombinuotas kelių augalų preparatas tinkamas vartoti nepriklausomai, dėl kokių priežasčių nusprendėte valyti organizmą ir kokį būdą tam pasirinkote“, – sako R. Janulytė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė rekomenduoja natūralius organizmo valymo būdus:

  • Pirtis – toksinai pašalinami su prakaitu, ypač tinka kamuojamiems odos problemų, kvėpavimo takų ligų bei silpnos imuninės sistemos pacientams.
  • Sveikos mitybos principais paremta mityba – populiariausias būdas valyti organizmą. Pirmieji žingsniai: rekomenduojama atsisakyti daug cukraus turinčio maisto ir gėrimų, alkoholio, dažniau rinktis termiškai neapdorotą maistą, riboti suvartojamą druskos kiekį.
  • Dilgėlių, spanguolių, varnalėšų šaknų, dirvinio asiūklio ar jų ekstraktų preparatai yra skirti valyti šlapimo takus. Šie preparatai tinkami tiems, kurių organizme kaupiasi skysčiai.
  • Deguonies terapija – kai per specialią kaukę kvėpuojama papildomai deguonimi prisotintu oru. Ši terapija dažniausiai taikoma sanatorijose.

ELTA

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite